Atmainų – jau ne viena
Mokslininkai nuo pandemijos pradžios įspėjo, kad visame pasaulyje išplitęs SARS-CoV-2 keisis.
Ne tik laboratorijose apie jo atmainas kalbama jau nuo praėjusių metų.
Visiems virusams įprasta keistis. Pavadintos pagal lotynišką žodį virus – nuodas, tai yra neląstelinės sandaros gyvybės formos, negalinčios daugintis ir augti ne šeimininko ląstelėje.
Virusai būna vos 10-300 nanometro dydžio, naudojasi šeimininko medžiagų apykaita ir ne ląstelėje yra neaktyvūs.
Jie gali užkrėsti bet kurį iš ląstelių sudarytą organizmą ir ląstelėse imti daugintis.
Tuo metu virusas kartais šiek tiek keičiasi. Kuo daugiau galimybių plisti jis turi, tuo aktyviau dauginasi.
Priklausomai nuo vietos, kurioje viruso genetinėje medžiagoje vyksta, mutacijos gali turėti įtakos viruso savybėms, pavyzdžiui, perdavimui ar pasekmėms (simptomai būna sunkesni ar lengvesni).
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) virusų atmainas skirsto į keliančias susirūpinimą ir dėmesio vertas.
Susirūpinimą keliančios atmainos yra labiau užkrečiamos, sukelia sunkesnę ligą (daugiau sergančiųjų atsiduria ligoninėje, daugiau miršta), anksčiau persirgus ar pasiskiepijus įgyti antikūnai į jas reaguoja nepakankamai stipriai, skiepai nuo jų saugo menkiau, liga sunkiau pasiduoda gydymui, ją ne visada pavyksta tinkamai diagnozuoti įprastais būdais, pavyzdžiui, PGR testais.
Joms priskiriamos alfa (pirmiausia prieš metus nustatyta Didžiojoje Britanijoje), beta (dar pernai gegužę nustatyta Pietų Afrikos Respublikoje), gama (pernai praėjusių metų lapkritį nustatyta Brazilijoje, taip pat – Japonijoje) ir delta (pernai spalį nustatyta Indijoje, o šiuo metu – labiausiai paplitusi).
Užsikrėtimų visomis šiomis atmainomis buvo rasta ir Lietuvoje.
Dėmesio vertos atmainos turi specifinių genetinių žymių, dėl kurių pasikeičia prisijungimas prie ląstelės paviršiaus, silpniau reaguoja persirgus ar pasiskiepijus susidarę antikūnai, sumažėja gydymo efektyvumas, galimas poveikis diagnozavimui, perdavimui ir ligos sunkumui.
Joms priskiriamos atmainos eta (įvairiose šalyse aptikta pernai gruodį), jota (pernai gruodį aptikta JAV), kapa (dar viena spalį Indijoje aptikta atmaina), lambda (pirmą kartą nustatyta pernai gruodį Peru) ir miu (po mėnesio aptikta Kolumbijoje).
Pavojus neįvertintas?
Kaip tik pastarieji du SARS-CoV-2 variantai šiuo metu labiausiai aptarinėjami.
Lambda atmaina, kurios nomenklatūrinis pavadinimas – C.37, šiuo metu itin paplitusi Pietų Amerikoje, ypač – Peru, kur buvo aptikta prieš bemaž metus.
Užsikrėtimų ja jau nustatyta trijose dešimtyse šalių (Ekvadore, Argentinoje, Brazilijoje, Kolumbijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV, Japonijoje).
Tai yra lenktynės tarp bandymo paskiepyti pakankamai pasaulio populiacijos ir naujų variantų, mažiau pasiduodančių poveikio priemonėms, atsiradimo.
Nors kol kas nėra išsamaus delta ir lambda variantų palyginimo, turimi duomenys rodo, esą pastaroji yra gerokai užkrečiamesnė už atmainą D614G, dėl kurios kilo antroji infekcijos banga, ir galima užkrečiamesnė už alfa atmainą, kuri sukėlė trečiąją.
Mokslininkai įsitikinę, kad lambda atmaina kol kas yra mažiau užkrečiama, lyginant su delta variantu.
Bet du neseniai Japonijoje ir Čilėje publikuoti tyrimai (tiesa, kol kas nerecenzuoti) rodo, kad lambda atmaina gali būti užkrečiamesnė ir atsparesnė vakcinoms, lyginant su vadinamuoju laukiniu virusu, kuris 2019 metų pabaigoje buvo aptiktas Uhane (Kinija).
Japonijos mokslininkai net įspėjo, kad PSO sprendimas šį viruso variantą laikyti tik dėmesio vertu sumenkina jo galimą pavojų.
Lambda atmaina nuo laukinio viruso skiriasi 18 amino rūgščių ir 23 nukleotidų mutacijomis.
Dvi iš jų – L452Q ir F490S – atskirai kompanijų „Pfizer“/„BioNTech“ vakcinos paskatinto imuninio atsako išvengia 1,22-1,38 karto labiau.
Joms esant kartu, šis rodiklis pakyla iki 1,62 karto.
Čilės mokslininkai ištyrė sveikatos apsaugos sistemos darbuotojų, paskiepytų Kinijoje sukurta vakcina „Sinovac“, antikūnų reakciją į lambda atmainą.
Paaiškėjo, kad vakcina nesaugojo taip gerai, kaip nuo pradinio viruso.
Per kitą tyrimą buvo pastebėta, kad žmones, pasiskiepijusius vienadoze „Janssen“ vakcina, papildoma imuninį atsaką sustiprinanti dozė nuo viruso variantų, įskaitant ir lambda, saugojo geriau.
Tiesa, studija buvo atlikta laboratorijoje, o ne realaus pasaulio sąlygomis.
Lygina su rusiška rulete
Kol kas nežinia, kiek įtakos lambda atmainoje rastos mutacijos turės viruso plitimui tarp žmonių, simptomų sunkumui ir atsparumui vakcinoms visame pasaulyje.
Ji dar nėra taip labai paplitusi, kaip delta variantas.
Todėl infekcinių ligų specialistas iš Kalifornijos universiteto dr. Peteris Chin-Hongas tvirtina, kad kol kas stipriai nerimauti nereikėtų.
Lambda atmaina egzistuoja jau ne vieną mėnesį, bet dar nedominuoja:
„Delta yra agresyvi visame pasaulyje, lambda jos dar neįveikė.“
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Miglė Tomkuvienė taip pat dar nemato gąsdinančių ženklų.
Lambda, atrodė, yra atspari vakcinoms, bet nėra bauginančių žinių, kad ji dabar imtų dominuoti.“
„Yra mažiau lambda atmainos tyrimų. Ji nėra taip plintanti ir taip nesidaugina, kaip delta. Manoma, kad delta yra ant bangos.
Lambda, atrodė, yra atspari vakcinoms, bet nėra bauginančių žinių, kad ji dabar imtų dominuoti.“
Tiesa, portalo 15min kalbinta mokslininkė pripažino, jog faktas, kad atmaina yra paplitusi toli nuo mūsų, nieko nereiškia.
Viruso variantui paplisti ir kitur ilgai netrunka – taip atsitiko ir su minėtais D614G, alfa, delta variantais.
Kiti specialistai savo ruožtu pabrėžia, kad, esant nekontroliuojamam viruso plitimui, ir ateityje matysime naujų atmainų atsiradimą.
„Vienintelė išeitis yra visuotinė vakcinacija, kad būtų sukontroliuotas užkrato plitimas ir apsisaugota nuo tolesnių SARS-CoV-2 mutacijų, – CNN teigė Mičigano universiteto infekcinių ligų padalinio vyriausioji sveikatos specialistė dr. Preeti Malani.
– Tai yra lenktynės tarp bandymo paskiepyti pakankamai pasaulio populiacijos ir naujų variantų, mažiau pasiduodančių poveikio priemonėms, atsiradimo.“
Anot Mayo klinikos Vakcinų tyrimų grupės vadovo, medicinos profesoriaus dr. Gregory’io Polando, kuo daugiau žmonių nedėvės kaukių ir nesiskiepys, tuo daugiau rasis naujų viruso atmainų.
Galimai ir tokių, kurių visiškai neveiks vakcinos.
Mokslininkas tai pavadino rusiška rulete.
Parvežė keliautojai
Pačioje rugpjūčio pabaigoje į susidomėjimą keliančių SARS-CoV-2 variantų sąrašą PSO įtraukė miu atmainą (nomenklatūrinis pavadinimas – B.1.621).
Ji pirmą kartą buvo nustatyta sausį Kolumbijoje.
Nuo to laiko įvairiose vietose – Pietų Amerikos ir Europos valstybėse, JAV, Kanadoje, Pietų Korėjoje, Honkonge – buvo užregistruota ir pavienių jos atvejų, ir didesnių proveržių.
Užsikrėtimų šia atmaina nustatyta jau maždaug 40 valstybių.
Nors pasaulio mastu tai sudaro mažiau nei 0,1 proc. visų naujų užsikrėtimų, Kolumbijoje ir Ekvadore šis rodiklis yra gerokai didesnis – atitinkamai 39 proc. ir 13 proc.
PSO teigimu, miu variantas turi mutacijų, kurios rodo galimą imuninio atsako išvengimą, rinkinį.
Kitaip tariant, dabar turimi duomenys rodo, kad jis gali „pabėgti“ nuo žmogaus imuniteto panašiai kaip beta atmaina.
Štai Didžiojoje Britanijoje buvo nustatyta daugiau nei 30 užsikrėtimų miu variantu.
Turimi duomenys rodo, kad jį įvairiu metu parsivežė keliautojai, daugiausia – 20-30 metų amžiaus.
Kai kurie iš jų buvo pasiskiepiję nuo COVID-19 viena ar net dviem dozėmis.
Tačiau mokslininkai ir sveikatos apsaugos specialistai dar aiškinasi, ar miu atmaina yra lengviau perduodama ir yra pavojingesnė nei alfa ar dabar dominuojantis delta variantai.
Joje pastebėta ta pati mutacija P681H, kurią turėjo alfa variantas ir kuri lemia spartesnį viruso plitimą. Kitos mutacijos, pavyzdžiui, E484K ir K417N, gali padėti išvengti imuniteto.
Dabar aišku tiek, kad ji lengviau išvengia skiepų sukurto imuniteto, bet kol kas neatrodo, kad būtų labiau užkrečiama. Tikslesnėms išvadoms trūksta ir daugiau tyrimų laboratorijose, ir duomenų iš realaus pasaulio.
Beje, duomenys iš Pietų Amerikos ir Pietų Korėjos rodo, kad, užsikrėtus miu atmaina, vakcinos efektyviai saugo nuo sunkios ligos formos.
