„Beje, Parkinsonas taip pat „nesnaudžia“ nuo tų skiepukų“, – tokia naujiena pasidalino viena „Facebook“ vartotoja.
Ji pridėjo nuorodą į kanadiečių kraštutinių dešiniųjų pažiūrų katalikų tinklalapio „LifeSiteNews“ straipsnį.
Šis tinklalapis žinomas kaip griežtai kritikuojantis abortus ir platinantis įvairias sąmokslo teorijas.
Cituoja užblokuotą tinklalapį
Dėl klaidinančios ir melagingos informacijos apie COVID-19 platinimą jis buvo užblokuotas kai kuriuose socialiniuose tinkluose, pavyzdžiui, „YouTube“.
„Mokslininkai skambina pavojaus varpais: COVID vakcinos sukelia Parkinsono ligos, kitų neurodegeneracinių ligų simptomus“, – skelbia straipsnio antraštė.
Netrumpame rašinyje cituojamas JAV imunologas, vakcinų skeptikas Johnas Barthelow Classenas. Nuorodomis į jo straipsnius dalijasi garsūs bendraminčiai, pavyzdžiui, žinomas konspiracijų teoretikas ir skiepų priešininkas Robertas F. Kennedy jaunesnysis.
Jis geriausiai žinomas dėl savo tyrimo, esą skiepai, ypač B tipo Haemophilus influenzae infekcijos vakcina (Hib), lemia 1-ojo tipo diabeto išsivystymą.
Pagal šią teoriją, dėl skiepų išsiskiria interferonas (baltymas, susidarantis į organizmą patekus virusų, jis slopina daugelio virusų dauginimąsi ląstelėse ir aktyvina imunines ląsteles).
Tai esą sukelia autoimuninę būseną, dėl kurios tariamai atsiranda ši liga.
J.B.Classenas, kaip teigiama straipsnyje, analizavo Jungtinės Karalystės „Geltonosios kortelės“ sistemoje užregistruotus duomenis apie COVID-19 vakcinų šalutinius poveikius ir esą „rado tūkstančius pranešimų apie daugybinius simptomus, kurie yra aiškūs neurodegeneracinių ligų signalai“.
Dar vasarį buvo paskelbtas jo straipsnis, kuriame rašoma, esą informacine RNR paremtos vakcinos gali sukelti prionų (klaidingai sulankstytų smegenų baltymų) ligas – nervų, Creutzfeldto ir Jakobo, Alzheimerio, Parkinsono, amiotrofinę šoninę sklerozę ir kt.
Bendras šių neurodegeneracinių ligų požymis yra netinkamai sulankstytų baltymų atsiradimas ir susikaupimas nervų sistemoje.
Straipsnyje teigiama, esą tam tikros „raidės“ iš vakcinos RNR kodo geba pakeisti būdą, kaip tam tikri organizmo baltymai (TDP-43 ir FUS) susilanksto, todėl žmogus suserga.
Vasaros viduryje pasirodė antras straipsnis, kuriame J.B.Classenas analizavo informaciją apie nepageidaujamus kompanijų „Pfizer“/„BioNTech“ ir „AstraZeneca“ vakcinų poveikius iš Didžiosios Britanijos.
„Šie duomenys rodo, kad neurodegeneracinių šalutinių poveikių rizika yra toli gražu ne teorinė“, – apibendrinamos J.B.Classeno išvados ir pridedama, esą „AstraZeneca“ jau kuria apsaugą nuo Parkinsono ligos, „Pfizer“ esą neatsilieka.
Pasigedo įrodymų
J.B.Classeno įžvalgomis buvo paremti dar bent du straipsniai, balandį publikuoti konservatyviuose tinklalapiuose „The Gateway Pundit“ ir „National File“.
„Nėra jokių įrodymų“, – agentūrai „Reuters“ teigė „Pfizer“ atstovai, paprašyti pakomentuoti šias išvadas.
Kalbinti ekspertai taip pat tikino, kad nėra jokio patvirtinimo, kad iRNR paremtos vakcinos sukeltų Alzheimerio ar panašias ligas.
Paprastai kalbant, šios vakcinos yra instrukcija ląstelei, kaip gaminti baltymą ar jo dalį, kuris paskatina imuninį atsaką.
SARS-CoV-2 viruso spyglio baltymą koduojančią iRNR, įterptą į ląstelės citoplazmą, „praryja“ imuninės ląstelės, kurios galiausiai stimuliuoja B limfocitus pradėti gaminti antikūnus.
Parkinsono liga yra lėtinė progresuojanti neurologinė liga, dėl kurios nyksta judesių kontrolėje dalyvaujančios galvos smegenų srities, ląstelės, todėl labiausiai sulėtėja ir pasunkėja judesiai.
Dėl ko ji atsiranda, dar nėra tiksliai žinoma. Manoma, kad kai kurie žmonės paveldi genetinį polinkį susirgti šia liga.
Galimos priežastys, lemiančios antrinio Parkinsonizmo vystymąsi: kai kurių vaistų, ypač skiriamų gydyti psichikos sutrikimams, pykinimui, svaigimui, vartojimas.
Taip pat – apsinuodijimas smalkėmis, manganu, galvos smegenų traumos, galvos smegenų kraujotakos sutrikimai (insultai), augliai, kitos retesnės nervų sistemos ligos.
Alzheimerio liga yra dažniausiai pasitaikančių senatvinės demencijos formų.
Demencija paveikia atmintį, mąstymą, elgesį ir gebėjimą atlikti kasdienius veiksmus.
Pasaulyje dėl šio sindromo kenčia beveik 36 mln. žmonių.
Jo išgydyti kol kas neįmanoma, vaistai skiriami tik simptomams susilpninti.
Kaip „Reuters“ sakė Harvardo T.H.Chano visuomenės sveikatos mokyklos klinikinis epidemiologas dr. Albertas Hofmanas, straipsnyje nepateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių J.B.Classeno išvadas.
Mokslininkas atkreipė dėmesį, kad vyresni nei 60 metų žmonės – kaip tik jiems labiau gresia Alzheimerio liga – yra ir tie, kurie dažniau rizikuoja sunkiai susirgti COVID-19.
Kaip tik todėl jiems rekomenduojama skiepytis.
Alzheimerio ligos ir kitų mąstymo bei elgesio sutrikimų ekspertės neurologės dr. Irinos Skylar-Scott žodžiais, įžvalgos apie vakcinų ir šių sveikatos problemų sąsajas yra mažų mažiausiai perdėtos.
Pasak jos, minėti baltymai TDP-43 ir FUS nesusiję su Alzheimerio liga.
„Reuters“ ji pabrėžė, kad priešingai – šiems pacientams koronavirusas itin pavojingas, nes jis gali paveikti mąstymą.
J.B.Classenas savo ruožtu pareiškė, kad žurnalistai neturi pakankamai kvalifikacijos kritikuoti jo darbus, ir nuo tolimesnių komentarų susilaikė.
Simptomų radosi po COVID-19
Internete lengviau rasti ne patvirtinimą, esą COVID-19 vakcinos sukelia Parkinsono ar kitą neurodegeneracinę ligą, bet informacijos, kad ja sergantiesiems skiepytis saugu.
Be to, esama įspėjimų, kad, priešingai vakcinų skeptikų aiškinimams, ne dėl jų, o dėl COVID-19 gali išsivystyti Parkinsono liga.
Dar pernai rudenį buvo pranešta apie mažiausiai 3 atvejus, kai palyginti jauniems – 35, 45 ir 58 metų amžiaus – žmonėms atsirado šios ligos simptomų.
Klasikiniai simptomai pasireiškė per 2-5 savaites nuo susirgimo, nors įprastu atveju ši liga išsivysto lėtai.
Nė vieno paciento šeimoje nebuvo sirgusiųjų ja.
Visi trys dėl COVID-19 buvo atsidūrę ligoninėje.
Dviem iš jų Parkinsono ligos simptomai dingo, skyrus specialių vaistų nuo jų, trečiasis pasveiko be papildomų medikamentų.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle.
