„Twitter“ užblokavo
„Ar COVID vakcinų efektyvumas pasidarė neigiamas?“ – naujienlaiškyje prieš mėnesį retoriškai klausė buvęs „The New York Times“ žurnalistas Alexas Berensonas. Ir iškart pateikė atsakymą: „Duomenys iš šalių, kur itin daug gyventojų pasiskiepiję, aiškiai rodo, kad atsakymas yra „taip“, pasiskiepiję žmonės labiau rizikuoja užsikrėsti omikron variantu.“
Naujienlaiškis sukėlė karštą diskusiją – jis vien platformoje „Substack“, kur buvo pirmiausia paskelbtas, pakomentuotas beveik 500 kartų.
Socialinių tinklų stebėsenos sistemos „CrowdTangle“ duomenimis, tekstu pasidalijo daugiau nei 1,2 tūkst. „Facebook“ vartotojų, jis sulaukė 800 komentarų ir beveik tiek pat reakcijų. Naujienlaiškis aktyviai plito ir socialiniame tinkle „Reddit“.
„Mes jau žinome, kad vakcinų efektyvumas saugant nuo ankstesnių SARS-Cov-2 atmainų, praėjus keliems mėnesiams po antrosios dozės, stipriai sumažėja, kadangi jų sukurti antikūnai nyksta, – rašoma toliau tekste. – Bet nauji duomenys žengia dar vieną žingsnį ir parodo, kad anksčiau pasiskiepijusiems žmonėms iš tiesų labiau gresia užsikrėsti omikron“.
A.Berensono žodžiais, daugumoje Vakarų Europos šalių pasiskiepiję 90 proc. suaugusiųjų, vis daugiau vakcinuojasi sustiprinančiąja doze. „Ir visos jos dabar yra COVID epidemijos epicentre, prieš ką viskas, kas buvo anksčiau, atrodo niekas“, – apibendrina autorius.
Ne, omikron variantas vakcinuotų žmonių neužkrečia lengviau nei nevakcinuotų.
Savo įžvalgas jis grindžia daugiausia statistika iš Danijos, Islandijos ir Kanados, iliustruoja keliais grafikais ir lentelėmis. Šių valstybių duomenys esą aiškiai rodo, kad infekcija labiau paplitusi tarp pasiskiepijusių žmonių.
Kaip pavyzdį žurnalistas pateikia Islandijos pavyzdį. Ten pasiskiepiję 91 proc. vyresnių nei 12 metų gyventojų, daugiau nei pusė – jau ir triskart. Tekstą iliustruojančioje lentelėje matyti, kaip pasiskiepijusių (be sustiprinančiosios dozės) žmonių sergamumas nuo gruodžio pabaigos, kai omikron variantas ėmė dominuoti, šovė į viršų, nors iki tol linija buvo daugiau mažiau horizontali.
Panašios tendencijos esą matomos ir Kanados Ontarijo provincijoje. Danijos mokslininkai neseniai taip pat paskelbė, kad vakcinų apsauga nuo omikron varianto, praėjus trims mėnesiams po antrosios dozės, išblėso.
„Vakcinos neabejotinai neveikia“, – įsitikinęs A.Berensonas, kuris yra skleidęs klaidinančią informaciją apie COVID-19 ir kurio paskyra „Twitter“ buvo užblokuota dėl šio socialinio tinklo taisyklių pažeidimo.
Tą patį jis kalbėjo ir televizijai „Fox News“: esą Europos šalyse, kur didžiuma gyventojų yra pasiskiepiję, „vakcinų efektyvumas tapo neigiamu“. Ištrauka iš šios sausio 7-ąją rodytos laidos aktyviai dalijamasi „Facebook“.
Klaidingai „perskaitė“ duomenis
Statistika A.Berensono išvadų nepatvirtina. Tiesa, kad omikron atmaina yra kur kas užkrečiamesnė ir net tais atvejais, kai žmogus yra visiškai pasiskiepijęs nuo koronaviruso arba persirgęs COVID-19. Apie tai buvo pranešta vos paskelbus apie šio varianto atradimą, apie tai įspėja ir Pasaulio sveikatos organizacija.
Bet tai nereiškia, kad vakcinuotus žmones omikron atmaina paguldo lengviau nei tuos, kurie nesiskiepijo. „Ne, omikron variantas vakcinuotų žmonių neužkrečia lengviau nei nevakcinuotų“, – JAV leidiniui „USA Today“ teigė Šiaurės Vakarų universiteto infekcinių ligų profesorius asistentas Ramonas Lorenzo-Redondo.
Anot jo, cituotas tekstas yra pilnas klaidų, autorius esą klaidingai interpretuoja, atsirenka reikalingus duomenis ar visai nesupranta grafikuose, kurių nuotraukos padarytos mobiliuoju telefonu, pateiktos informacijos.
Ajovos universiteto mikrobiologijos ir imunologijos profesorius dr. Stanley’is Perlmanas pakomentavo panašiai: „Tai yra klaidingas duomenų perskaitymas“.
Tai galima paaiškinti Islandijos pavyzdžiu. Prie teksto pridėtas grafikas, kurį buvo paskelbęs šios šalies Civilinės saugos ir nelaimių valdymo departamentas, rodo „aktyvios infekcijos“ atvejų skaičių 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų.
Islandijos Užsienio reikalų ministerijos komunikacijos ir viešosios diplomatijos direktorius Sveinnas H. Guðmarssonas „USA Today“ perdavė šalies vyriausiojo epidemiologo žodžius, kad iš šio grafiko negalima tokios išvados, kokią padarė A.Berensonas. Tai esantys „žali“ duomenys, neapimantys informacijos apie amžių, gretutines ligas ir pan.
Taip pat skaitykite: Ką būtina žinoti apie omikron atmainą: simptomai, inkubacinis periodas, izoliacijos taisyklės
Pasak R.Lorenzo-Redondo, reikėtų atsižvelgti ir į keliones, mat grįžtančiųjų užsikrėtimai sudaro nemažą dalį Islandijos statistikoje, o keliauti dažniausiai galima tik pasiskiepijus. Tokioje mažoje valstybėje, kaip Islandija, šis aspektas gali būti itin svarbus.
Išvados buvo priešingos
Situacija kitose minėtose vietose yra panaši. Jei didžiuma gyventojų (pavyzdžiui, Islandijoje – daugiau nei 90 proc., vyresnių nei 12 metų) yra pasiskiepiję, jie natūraliai sudaro didžiausią potencialių ligonių grupę, ypač turint omeny, kad omikron atmaina lengviau apeina vakcinų sukurtą imunitetą.
Be to, reikėtų prisiminti ir tai, kad nė viena vakcina neapsaugo nuo viruso 100 proc. Jomis siekiama užkirsti kelią sunkiam susirgimui, hospitalizavimui ir mirčiai.
„Jei 90 proc. visuomenės yra pasiskiepijusi, o vakcinų efektyvumas siekia 90 proc., gali užsikrėsti panaši vakcinuotųjų ir nevakcinuotųjų dalis“, – paaiškino dr. S.Perlmanas.
Vakcinų tyrimuose dalyvaujantis profesorius dr. Drew Weissmanas iš Pensilvanijos universiteto atkreipė dėmesį, kad skiepų skeptikai patys sau prieštarauja. Pirmiausia jie beda pirštu į efektyvumo duomenis – kad, laikui bėgant, efektyvumas slopsta. O tuomet ištraukia statistiką apie vakcinuotų žmonių užsikrėtimus ir stebisi, kad šie užsikrečia tariamai labiau nei nesiskiepijusieji.
A.Berensonas savo tekste cituoja nerecenzuotą tyrimą, kurio rezultatai buvo publikuoti pačioje gruodžio pabaigoje. Jau buvo rašyta (čia, čia), jog šios Danijoje atliktos studijos autoriai nepadarė išvados, kad vakcinos neigiamai veikia imuninę sistemą ar dabar yra visiškai neefektyvios.
Taip pat skaitykite: Mokslininkų tyrimas: kiek laiko omikron atmaina išlieka ant paviršių?
Priešingai: išanalizavę testavimo ir vakcinacijos duomenis praėjusių metų lapkritį-gruodį, tyrėjai rado patvirtinimų, kad kompanijų „Pfizer“/„BioNTech“ ir „Moderna“ vakcinos saugo nuo šios atmainos, nors efektyvumas esąs gerokai mažesnis, palyginant su delta variantu.
Vieno iš studijos autorių dr. Christiano Holmo Hanseno teigimu, klaidinga išvada, kad vakcinų efektyvumas prieš omikron variantą, po antrosios dozės praėjus trims mėnesiams, tampa neigiamas.
Nors minėto laikotarpio pabaigoje vakcinų efektyvumas išties tapo neigiamas, tai, anot Ch.H.Hanseno, rodo ne kad skiepai tarytum pritraukė virusą, o tam tikrą šališkumą lyginant vakcinuotus ir nevakcinuotus gyventojus.
Tam yra keletas priežasčių: pasiskiepiję gyventojai gali testuotis daugiau, tam jiems dažniau diagnozuojama COVID-19. Be to, iš pradžių omikron variantas Danijoje plito daugiausia dėl tarptautinių keliautojų, kurių absoliuti dauguma buvo pasiskiepiję. Galų gale, po skiepų žmonės mažiau saugosi, tad lengviau susiduria su virusu.
Efektyvumas slopsta, bet nedingsta
Specialistai tikina, kad koronavirusas išlieka pavojingesnis tiems, kurie yra nepasiskiepiję. Preliminarūs duomenys rodo, kad skiepai efektyviai saugo nuo sunkios ligos ir hospitalizacijos net išplitus omikron atmainai.
Dvi informacine RNR paremtų vakcinų arba viena kompanijos „Janssen“ vakcinos dozė nuo omikron varianto saugo prasčiau, todėl rekomenduojama skiepytis sustiprinančiąja doze, po jos imunitetas vėl sustiprėja.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
