Nešiojančius kaukes vadina nenormaliais
Jau kurį laiką socialiniame tinkle „Facebook“ dalijamasi komentaru apie kaukių tariamai daromą žalą.
Pirmiausia informuojama, kad burna yra nešvariausia žmogaus organizmo vieta.
Joje esą gyvena 500–1000 skirtingų bakterijų rūšių, dauguma jų yra nekenksmingos ir sudaro normalią mikroflorą.
Be jų, žmogaus organizme aptinkama virusų ir grybelinės kilmės mikroorganizmų.
Toliau aiškinama, kad dėl bet kokio organizmo disbalanso sumažėja jo atsparumas, o tai gali sukelti vienos rūšies mikroorganizmų vystymąsi ir susiformuoja liga, sakoma įraše ir pridedama, kad organizmo atsparumas sumažėja bakterijoms įsiskverbus per burnos, gerklės gleivines ir sukėlus uždegimą.
„Užsidėję kaukę jūs padvigubinate ar patrigubinate bakterijų skaičių savo burnoje, – tvirtinama įraše. – Todėl atitinkamai sumažėja ir jūsų organizmo atsparumas. Apie kokią apsaugą gali būti kalba. Normalūs ir adekvatūs žmonės kaukių nenešioja.“
Burnoje net be kaukių galima rasti šimtus bakterijų
Teiginys, kad burnoje esama begalės bakterijų, nėra klaidingas ar didelė naujiena.
Įvairiose burnos vietose – ant gomurio, dantų, liežuvio, prie tonzilių – gyvena apie 700 rūšių bakterijų. Bet dėl to burna netampa nešvari.
Dauguma mikroorganizmų burnos ertmėje gyvena simbiozėje, kitaip tariant, ir jiems, ir „šeimininkui“ toks ryšys ne tik nekenkia, bet ir teikia naudos.
Komensalai (organizmai, besimaitinantys „šeimininko“ maisto atliekomis) „prižiūri“, kad kenksmingos rūšys nepradėtų daugintis ir taip gelti grėsmę, neleidžia joms prilipti prie gleivinės ar dantų paviršiaus.
Burnos mikrobiota (mikroorganizmų visuma, egzistuojanti kartu su šeimininku) yra antra pagal dydį ir įvairovę.
Ją sudaro bakterijos, grybeliai, virusai, pirmuonys, gyvenantys ir ant kieto dantų, ir ant minkšto gleivinės paviršių.
Ši mikrobiota pradeda virškinimo procesą ir padeda palaikyti tiek burnos, tiek bendrą organizmo sveikatą.
Įrašais, kad dėl kaukių bakterijų burnoje daugėja, socialiniuose tinkluose buvo dalijamasi jau praėjusiais metais, bet jie yra klaidinantys.
Pavyzdžiui, viename įraše greta Petri lėkštelės, kurioje tariamai matyti prisidauginusių mikroorganizmų, nuotraukos buvo aiškinama, esą „tai yra tepinėlio iš maždaug 20 min. dėvėtos kaukės vidinės pusės rezultatas“.
Nufotografuotoje Petri lėkštelė (apskritame negiliame skaidriame laboratoriniame indelyje, kuris naudojamas biologiniams tyrimams) esą buvo „daugiau nei 100 tūkst. bakterijų kolonijų“.
Biologai ant kaukės tariamai rado stafilokoko bakterijų, kurios sukelia pneumoniją ir smegenų infekcijas, taip pat – pelėsių ir mielių, kurios gali sudirginti kvėpavimo takus ir akis.
Įraše dar pridėta, kad 3 proc. žmogaus organizmo detoksikacijos vyksta per išmatas, 7 proc. – per šlapimą, 20 proc. – per odą, 70 proc. – kvėpuojant.
Žmogus įkvepia deguonį, iškvepia anglies dvideginį. Esą nereikia nė specialių mokslų norint suprasti, kad su kauke sutrikdomas detoksikacijos procesas ir „rimtai žalojame save bei imuninę sistemą“.
Socialiniuose tinkluose buvo aktyviai dalijamasi (čia, čia, čia, čia, čia, čia, čia, čia, čia) ne vien nuotrauka, bet ir komentarais, kad „tuo kvėpuojate, nešiodami kaukes“, „kaukės yra nešvarios“.
Nufotografuoti mikrobai nesusargdina
Australijos Naujojo Pietų Velso universiteto profesoriaus, Mikrobiomos tyrimų centro įkūrėjo ir vadovo Emado El-Omaro teigimu, nuotraukoje matyti Petri lėkštelė skirta sensacijai sukelti ir yra klaidinanti, nes joje matyti seni nešvarumai ir jau kurį laiką dauginęsi mikroorganizmai.
„Petri lėkštelės nuotraukoje matyti gausiai priaugusių grybelių, ne vien bakterijų, – naujienų agentūrai AFP teigė mokslininkas. – Taip nutiko greičiausiai dėl to, kad lėkštelė nešvari išbuvo ilgą laiką, be to, ji buvo papildomai užteršta pelėsių sporomis iš oro.“
Amerikiečių mikrobiologas dr. Richardas E. Davisas taip pat tvirtino, kad minėtas įrašas klaidina: „(Nuotraukoje) matyti ir grybeliai, ne vien bakterijos.
Nufotografuota lėkštelė, apaugusi bakterijų kolonijomis, su didelėmis (neryškiomis – red. past.) grybelių dėmėmis. Iš skirtingų bakterijų ir grybelių kolonijų akivaizdu, kad jos augo ilgą laiką, todėl vaizdas tampa dramatiškesnis.“
Pasak mokslininko, nepanašu, kad nufotografuoti mikrobai galėtų susargdinti.
„Aiški nuotraukos potekstė – kad dėvint kaukę „limpa“ ligas sukeliantys mikrobai. Nė vienas iš joje matomų mikrobų nėra pripažintas kaip sukeliantis ligą.
Grybelių kolonijos taip pat įtartinos: sporas gaminantys ir taip augantys grybeliai nesudaro didžiosios dalies normalių burnos ar gerklės mikrobų“, – paaiškino R.E.Davisas.
Melagienos apie kaukes populiarios
Šie įrašai – ne vienintelė melagiena apie kaukes, kurias reikia dėvėti COVID-19 pandemijos metu.
Ne vieną jų nurodė minėto „Facebook“ įrašo komentatoriai.
Pavyzdžiui, kad „nešiojant kaukę, ausys traukiamos smilkinių link, juose susidaro papildomas kraujo spaudimas ir pakyla temperatūra, tas kraujas pakliūva į smegenis ir jas degina, o smegenų ląstelės neatsistato“, „kaukės didesnė žala yra hipoksija (deguonies trūkumas smegenims)“.
Viena vokiečių neurologė jau pernai ėmė gąsdinti, esą kaukės žudo smegenis, nes jos neleidžia kvėpuoti šviežiu oru. Esą žmogus su savo išvėptu oru esą įkvepia daugiau ne deguonies, o anglies dvideginio.
Tai yra melas, nes kaukės neblokuoja šviežio oro ir deguonies lygio kraujyje nesumažina.
Medikų teigimu, kaukės yra vienas iš būdų neplatinti COVID-19.
Neseniai internete sklido aiškinimai, kad smegenis gali pažeisti ir COVID-19 testai.
Šiai melagienai įkvėpė senovės egiptiečių procedūros, kurios metu žmogui į nosį kišama lazdelė, piešinio fragmentas.
Dar viena komentatorių fantazija: kad kaukėse, kaip ir COVID-19 testuose bei vakcinose, esama nanosiūlų ar nanorobotų.
Čia pat pridėtas vienas vaizdo įrašas, esą patvirtinantis, kad jose gyvena ir kirminai. Neseniai socialiniuose tinkluose buvo aktyviai dalijamasi esą tai patvirtinančiais vaizdo įrašais.
Tai yra fantazijos – pro mikroskopą matyti sintetiniai pluošteliai juda dėl elektrostatinio krūvio ar kvėpuojant judančio oro, o ne dėl to, kad yra gyvi.
Vienas komentatorius stebėjosi, kad iki šiol nebuvo sukurta vaistų nuo COVID-19.
Pasauliui vis aktyviau skiepijantis nuo COVID-19 ir farmacijos kampanijoms ieškant kuo efektyvesnių vakcinų nuo šią ligą sukeliančio viruso bei jo atmainų, mokslininkai kuria ir vaistus, aiškinasi, ar tam netiktų jau naudojami medikamentai.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.