Per priėmimą pritarta grupės Seimo narių pasiūlymui, kad embrionų turi būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą. Sukurtų embrionų skaičius negalės viršyti trijų.
Už tai balsavo 59 Seimo nariai, prieš buvo 19, susilaikė 15 parlamentarų. Šią formuluotę parėmė konservatorių, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos, „tvarkiečių“, „darbiečių“ frakcijos, Seimo narių Mišrios grupės didžioji dalis. Prieš buvo ir susilaikė socialdemokratai bei liberalai.
Už tokį variantą kalbėjęs Seimo narys Povilas Urbšys ragino kolegas „netapti žmogžudystės bendrininkais“.
Seimo Sveikatos reikalų komitetas siūlė rinktis liberalų variantą, kuris neribotų sukuriamų embrionų skaičiaus, leidžiant juos šaldyti.
Už viso Pagalbinio apvaisinimo įstatymo priėmimą balsavo 66 Seimo nariai, trys buvo prieš ir trys susilaikė. Numatyta, kad jis įsigalios nuo 2017 metų sausio 1 dienos.
Prieš konservatyvųjį reguliavimą kalbėjusi socialdemokratė Birutė Vėsaitė siūlė „kreiptis į prezidentę, kad ši vetuotų tokį tamsybininkų įstatymą“.
Politikų diskusijose dėl pagalbinio apvaisinimo teisinio reglamentavimo aštriausi ginčai kyla susidūrus dviem skirtingiems požiūriams dėl embrionų apsaugos.
Už tai, kad embrionų šaldymas būtų draudžiamas, yra Bažnyčia ir kai kurios visuomeninės organizacijos argumentuodamos, jog gyvybę saugoti būtina nuo pradėjimo momento.
Už tai, kad embrionų šaldymas būtų draudžiamas, yra Bažnyčia ir kai kurios visuomeninės organizacijos argumentuodamos, jog gyvybę saugoti būtina nuo pradėjimo momento, tad embrionų gali būti sukuriama tik tiek, kiek bus perkelta moteriai į gimdą.
Laisvesnio reguliavimo šalininkai, tarp jų – nemaža dalis medikų, sveikatos apsaugos ministras Juras Požela – gina poziciją, kad reikia leisti sukurti daugiau embrionų, taip tausojant moters sveikatą, užtikrinant didesnę procedūros sėkmę, taupant lėšas.
Po Seimo balsavimo sveikatos apsaugos ministras J.Požela žurnalistams pripažino – parengti poįstatyminius teisės aktus įstatymui, kurį laiko žalingu, jam bus sudėtinga. Seimo pasirinktą variantą J.Požela apibūdino kaip grįstą ne mokslo pažangos laimėjimais, „o vienos organizacijos paveiktomis Seimo narių nuotaikomis“.
Pasak ministro, Seimui priėmus tokį įstatymą pagalbinis apvaisinimas pasidarys ne prieinamesnės, o atvirkščiai, nes privačios vaisingumo klinikos nebegalės atlikti procedūrų, kurios šiuo metu leidžiamos.
Kol pagalbinis apvaisinimas neįtvirtintas įstatymu, nevaisingos šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų kompensavimo. Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra, skirtingų tarnybų duomenimis, yra per 50 tūkst. vaikų susilaukti negalinčių vaisingo amžiaus šeimų.
Be įstatymo, kuris reglamentuotų pagalbinį apvaisinimą, tokias procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“.
Lietuvai kelerius metus nepriimant pagalbinį apvaisinimą reglamentuojančio įstatymo, Europos Komisija 2014 metais dėl to buvo pradėjusi pažeidimo procedūrą. Briuselis ragina Lietuvą įstatymu reglamentuoti dirbtinį apvaisinimą nacionalinėje teisėje įtvirtinant Europos Sąjungos taisykles dėl su lytinėmis ląstelėmis susijusių medicininių procedūrų kokybės ir saugumo standartų.
A.Usonienė: įstatymas grąžins Lietuvą į „inkvizicijos laikus“
„Šitas priimtas įstatymas, mano supratimu, mus grąžina beveik į inkvizicijos laikus. Mus reikėtų deginti kaip raganas, nes mes gyvybes žudome, o ne dirbame, kaip priklauso, kaip didžiausiose pasaulinėse konferencijose susirenka ir sako, kad reikia dirbti būtent taip. Mes, Lietuva, praktiškai beveik vienintelė pasaulyje ribosime embrionų skaičių, užtat būsime švenčiausia Marijos žemė“, – piktinosi A.Usonienė.
Nevaisingumą gydančios Vilniaus „Vaisingumo klinikos“ atstovė tvirtina, kad įstatymas „stabdo judėjimą į priekį“ ir suvaržo žmonių teises gauti šiuolaikišką gydymą. Iki šiol nevaisingumo gydymą reglamentavęs sveikatos ministro įsakymas sukuriamų embrionų skaičiaus neribojo, juos taip pat nedrausta šaldyti.
Pasak gydytojos, projektas paremtas tik politikų nuomone, kuriai svarią įtaką daro Bažnyčia. Medikė priminė, kad panašius suvaržymus buvo priėmę Italijos įstatymų leidėjai, tačiau šalies Konstitucinis Teismas paskelbė, jog tai prieštarauja Konstitucijai.
Jei kalbame apie gydymo kompensavimą, toks priimtas įstatymas būtų tik lėšų mėtymas pavėjui, nes rezultatai, jei laikytumėmės to įstatymo, turėtų labai pablogėti, – A.Usonienė.
„Jei kalbame apie gydymo kompensavimą, toks priimtas įstatymas būtų tik lėšų mėtymas pavėjui, nes rezultatai, jei laikytumėmės to įstatymo, turėtų labai pablogėti.
Tai įrodė Italijos pavyzdys: buvo suskaičiuota per porą metų ar metus, kad nėštumų procentas krito, efektyvumas gydymo yra daug mažesnis. Gydymo esmė yra išrinkti geriausią embrioną, idealiausia, kad tas embrionas užaugtų iki penktos dienos, o iki penktos dienos užauga tik maždaug 30 proc. embrionų. Dar būtų idealu, kad jis būtų ištirtas genetiškai, nes tik toks šiuolaikiškas gydymas labai padidina nėštumo tikimybę“, – tvirtino A.Usonienė.
„Jei bus leidžiama sukurti tik tris embrionus, apvaisinti tik tris kiaušialąstes, gali būti taip, kad jų išvis nebus nė vieno. Ir tie vaistai, kuriuos moterys leidosi, viskas netenka prasmės“, – paaiškino ji.
