Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė džiaugėsi, kad ketvirtadienį Seime galų gale pavyko pateikti rezoliuciją, kuriai antradienį buvo užkirstas kelias.
Žinia, antradienį Seimo seniūnų sueiga nesutiko įtraukti rezoliucijos į Seimo posėdžio darbotvarkę, nes, anot valdančiosios daugumos atstovės, „valstietės“ Agnės Širinskienės, pasiūlymą reikia ištirti antikorupciniu požiūriu.
Ūmus beprotybės priepuolis? Praleistų tymų skiepų pasekmė ir komplikacija?
„Anot dr. Agnės ji šiame nenorminiame dokumente įžvelgia korupcinių elementų ir prašytų STT išvados. Ūmus beprotybės priepuolis? Praleistų tymų skiepų pasekmė ir komplikacija?“ – asmeninėje feisbuko paskyroje ironizavo TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
Eketė specifinio imuniteto nesukuria
Seimui pasiūlytos rezoliucijos, kuriai po balsavimo buvo pritarta Seime, tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį apskritai į skiepijimosi būtinybę.
„Kiekvienas turėtų suprasti, kad skiepijimasis – tai ne tik jo asmeninė atsakomybė. Turime galvoti ir apie kitas pažeidžiamas visuomenės grupes: kūdikius, kurių negalima skiepyti, onkologinius ligonius, kurių imunitetas ligos metu būna nusilpęs. Fiksuojant grėsmingai augančius susirgimų tymais atvejus, pasigendu Sveikatos apsaugos ministerijos dėmesio siekiant suvaldyti susirgimų tymais proveržį“, – pabrėžė parlamentarė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Kiekvienas turėtų suprasti, kad skiepijimasis – tai ne tik jo asmeninė atsakomybė.
Ji akcentuoja, kad tokioms ligoms kaip tymai nepakanka stiprinti įprastą imunitetą ekete ar šaltu dušu: „Tai yra specialusis imunitetas, įgyjamas tik skiepais.“
Ministras imsis veiksmų
Pasak ministro, pirmiausia bus tikrinami rizikos grupėje esantys medikai – gavus rezultatus, bus sprendžiama, kokia yra bendra atsparumo tymams situacija Lietuvoje ir ar reikia papildomų vakcinų.
Seimo rezoliucijoje Vyriausybė raginama stiprinti visuomenės informavimą, taip pat Nacionalinėje imunoprofilaktikos 2019–2023 metų programoje atskira eilute numatyti lėšų, skirtų visuomenės informavimo apie užkrečiamų ligų imunoprofilaktiką kampanijai vykdyti.
Be to, skelbiama, kad turi būti užtikrintas pakankamas MMR vakcinos rezervas ir prieinamumas visiems, norintiems pasiskiepyti savo lėšomis, sudarant galimybę mokamomis vakcinomis skiepytis valstybinėse ir savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigose.
Tymų protrūkio metu rekomenduojama gyventojams organizuoti nemokamus kraujo tyrimus, siekiant nustatyti, ar jie turi imunitetą šiai ligai, ar reikalingas MMR skiepas.
Rezoliucijoje pažymima, kad Lietuvoje naudojama MMR vakcina yra saugi ir registruota Europos Sąjungoje. Pabrėžiama, kad skleidžiamos neteisingos žinios esą MMR skiepai sukelia autizmą yra paneigtos daugelio išsamių mokslinių tyrimų.
„Infekcinės ligos rezoliucijomis nėra gydomos. Ar ir visoms kitoms ligoms priiminėsime po atskirą rezoliuciją ir įpareigosime skiepyti?“ – teiravosi ministras A.Veryga ir ragino rezoliucijos nepriimti.
Skiepų kriterijus priimant į darželius
Rezoliucijos tekstu Seimo nariai kreipiasi į visas Lietuvos savivaldybes, ragindami imtis aktyvių priemonių visuomenės informavimo, vaikų apsaugos nuo užkrečiamųjų ligų ugdymo įstaigose ir darbuotojų saugumo darbo vietoje užtikrinimo srityse.
Vilniaus miesto savivaldybės TS-LKD frakcijos narė Paulė Kuzmickienė jau asmeniškai kreipėsi į Vilniaus merą Remigijų Šimašių, taip pat administracijos direktorių Povilą Poderskį ir Savivaldybės gydytoją Rimantą Rožanskaitę dėl tymų protrūkio.
Vilniaus tarybos narė kreipimesi prašo nedelsiant sudaryti Vilniaus miesto įstaigų sąrašą, kurių darbuotojams tymų imuniteto tyrimas ir skiepai yra aktualiausi pagal jų darbo specifiką, o tyrimus ir skiepus kompensuoti iš savivaldybės lėšų.
Taip pat užtikrinti sergančiųjų tymais ar turėjusių kontaktą su sergančiaisiais izoliavimą, stabdant ligos plitimą.
Kartu Tarybos narė prašo tėvus, kurie nepasirūpino vaiko skiepais nuo tymų, informuoti SMS žinute ar el. laišku apie esamą situaciją ir pakviesti nedelsiant atlikti skiepus, kartu organizuojant ir bendrą visuomenės švietimo kampaniją dėl būtino skiepijimosi, siūlant ją finansuoti miesto biudžeto lėšomis.
Pasigendu Sveikatos apsaugos ministerijos dėmesio siekiant suvaldyti susirgimų tymais proveržį.
Negana to, svarstyti skiepų kriterijaus įvedimą priimant vaikus į valstybinius darželius ir mokyklas.
Tiesa, parlamentarė, socialdarbietė Rimantė Šalaševičiūtė priminė, kad 2016 metais Vyriausias administracinis teismas yra išaiškinęs, kad skiepų kriterijaus įvedimas ir patekimo į ikimokyklinio ugdymo įstaigas ribojimas yra negalimas, nes prieštarautų Konstitucijai.
P.Kuzmickienė taip pat prašo artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje įgalioti savivaldybės gydytoją pateikti Užkrečiamųjų ligų epidemiologinę analizę ir prognozę, sudaryti ilgalaikį užkrečiamų ligų prevencijos planą.
Sieks įpareigoti skiepyti privalomai
Reaguodami į tymų infekcijos protrūkį, Seime socialdemokratai registruoja įstatymo pataisas, kurios numato, kad skiepai nuo poliomelito, tymų ir raudonukės vaikams iki 16 metų būtų privalomi.
Penkis kartus daugiau nei pernai užsikrėtusių tymais skaičius liudija, kad Lietuva nevaldo situacijos.
Pagal socialdemokratų siūlymus, nepilnamečio paciento iki 16 metų atstovas pagal įstatymą privalės užtikrinti, kad šis, nesant kontraindikacijų, būtų paskiepytas nuo poliomelito, tymų, raudoniukės. O skiepijimą paskyręs gydytojas informaciją apie tuos, kurie atsisako skiepytis, turės perduoti Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui ir teritoriniam valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos skyriui.
„Penkis kartus daugiau nei pernai užsikrėtusių tymais skaičius liudija, kad Lietuva nevaldo situacijos“, – konstatuoja Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas.
Kasmet mūsų šalyje nepaskiepyti nuo tymų lieka apie 5 tūkst. vaikų. Per pastarąjį dešimtmetį tokių neskiepytų ir neatsparių tymų virusui vaikų susidarė daugiau nei 50 tūkst.
„Vyriausybė nieko nepadarė, kad situacija keistųsi, todėl tokios įstatymų pataisos – reikalingos. Visi vaikai turi teisę į gyvybės apsaugojimą. Jei dalis tėvų užsispyrę ar vadovaujasi visiškai kitokiomis teorijomis, tada kas nors turi būti atsakingas, kad vaikas nemirtų. Kol kas Vyriausybė savo neveiklumą dengia pseudoargumentais, taigi imamės priemonių, kurios motyvuos tėvus pasirūpinti, kad vaikai būtų paskiepyti“, – iniciatyvą grindė G.Paluckas.
Vyriausybė nieko nepadarė, kad situacija keistųsi, todėl tokios įstatymų pataisos reikalingos.
LSDP Seimo frakcijos seniūnas Julius Sabatauskas teigia, kad valstybė negali leisti, kad vaikai mirtų nuo vakcinomis išvengiamų ligų, ir siūlomos pataisos turėtų būti priimtos nedelsiant.
„Žmonių gyvybėmis rizikuoti negalima. Teisė į gyvybę niekieno veiksmais negali būti suvaržoma. Tačiau žmonių, nepagrįstai atsisakančių skiepyti vaikus, skaičius auga, todėl kasmet didėja ir nepaskiepytų asmenų skaičius. Neigiamos, mokslu nepagrįstos informacijos apie skiepus skleidimas padarė didžiulę žalą – dėl tėvų ir globėjų atsisakymo skiepyti vaikus daug jų lieka nepaskiepyti“, – apgailestauja J.Sabatauskas.
Kaunas atsilieka nuo šalies vidurkio
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja siekti ne mažesnių kaip 90 proc. vaikų skiepijimo aprėpčių visoje šalyje ir kiekvienoje savivaldybėje, o nuo tymų ir raudonukės – ne mažesnių kaip 95 proc. aprėpčių, nes tik tokiu atveju imunoprofilaktika užtikrina deramo lygio visuomenės apsaugą bei sudaro sąlygas eliminuoti ligą.
Paskiepijamų vaikų dalis mažėja Lietuvoje nuo 2009 metų. 2009-aisiais skiepijimų apimtys siekė 97 proc., 2018 metais sudarė vos 92,2 proc.
Pagal gyvenamąją vietovę daugiausia tymų atvejų registruota Kauno apskrityje. Kodėl taip yra, paaiškina statika: čia kai kuriose savivaldybėse skiepijimo nuo tymų aprėptis tesiekia 85 proc. ir smarkiai atsilieka nuo šalies vidurkio.
Jauniausias asmuo, kuriam nustatyta tymų diagnozė, yra 7 mėnesių kūdikis, vyriausias – 70-metis.
10 dienų inkubacinis laikotarpis
Tymus sukelia itin lakus virusas, kurį platina sergantis žmogus. Pagrindinis tymų viruso perdavimo būdas – oro lašelinis, todėl virusas lengvai plinta patalpose. Persirgus susidaro ilgalaikis visą gyvenimą trunkantis imunitetas.
Tymų inkubacinis laikotarpis trunka apie 10 dienų (7-18-21 d.). Asmuo gali platinti infekciją vidutiniškai 4 d. iki bėrimo atsiradimo ir 4 d. po bėrimo pasirodymo. Vienas tymais sergantis asmuo gali užkrėsti iki 18 žmonių.
Teisė į gyvybę niekieno veiksmais negali būti suvaržoma.
Tymų klinikiniai požymiai: karščiavimas (38–39 °C), bendras silpnumas, sumažėjęs apetitas, sloga, konjuktyvitas, kosulys, Filatovo ir Kopliko dėmelių atsiradimas skruostų gleivinėje, tamsiai rausvos spalvos, netaisyklingos formos, susiliejantis bėrimas.
Dažniausios tymų komplikacijos: vidurinės ausies uždegimas, plaučių uždegimas, laringitas, viduriavimas, smegenų uždegimas.
Siūlo atlikti kraujo tyrimą
Lietuvoje tymų vakcina pradėta skiepyti nuo 1964 m. viena vakcinos doze, o nuo 1988 m. dviem vakcinos dozėmis.
Ypač susirūpinti turėtų tie, kurie liko visai neskiepyti arba buvo paskiepyti viena vakcinos doze. Jei asmuo nežino savo skiepijimų būklės, jis turi galimybę atlikti kraujo tyrimą ir įsitikinti dėl imlumo tymams.
Taip pat itin budrūs turėtų būti kūdikius auginantys tėvai. Pirmąja vakcinos doze kūdikiai skiepijami sulaukę 15 mėnesių, antrąja – 6–7 metų.
