Pataisas norėjo pateikti parlamentinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų francijos nariai Mykolas Majauskas, Antanas Matulas, Ingrida Šimonytė, Irena Degutienė ir Gabrielius Landsbergis.
Tačiau jų projektas nebuvo įtrauktas į sesijos darbų programą.
Parlamentarė Viktorija Čmilytė-Nielsen irgi siūlė sukurti racionalesnę embrionų saugojimo sistemą. Jos įsitikinimu, valstybė, sukūrusi prievoles saugoti embrionus amžinai, privalo už tai pati ir sumokėti.
„Pagalbinio apvaisinimo įstatyme įtvirtinta „amžinojo“ embrionų šaldymo nuostata sukuria neterminuotą prievolę poroms saugoti embrionus už savo lėšas. Toks reglamentavimas neskatina naudotis pagalbinio apvaisinimo procedūromis. Teikiamu įstatymo projektu siūlau, kad pasibaigus pagal sutuoktinių raštu pareikštą valią embrionų saugojimo terminui, saugojimas būtų tęsiamas valstybės biudžeto lėšomis“, – įstatymo projektą pristatė liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė.
Kolegę posėdžių salėje ypač palaikė M.Majauskas, kuriam savo pataisų pristatyti nepavyko.
„Įpareigojimas embrionus saugoti amžinai yra perteklinis ir perteklinė našta poroms, kurios ir taip susiduria su moraliniais sunkumais. O čia dar sveikatos bei finansiniai iššūkiai“, – kalbėjo M.Majauskas.
Jis ragino Seimo narius nepaversti pagalbinio apvaisinimo procedūros neprieinama mažesnes pajamas turintiems žmonėms: „Neapribokime tik turtingoms šeimoms. Palikime galimybę visiems. Mokant įmokas kas mėnesį už embrionų šaldymą iki vaiko pilnametystės būtų išleista apie 6,5 tūkst. eurų, kuriuos šeima galėtų skirti vaiko mokslams.“
Mokant įmokas kas mėnesį už embrionų šaldymą iki vaiko pilnametystės būtų išleista apie 6,5 tūkst. eurų, kuriuos šeima galėtų skirti vaiko mokslams.
Mokestis demografijai nepadeda?
Projektą dėl embrionų saugojimo rengę konservatoriai pažymi, kad Lietuva, kaip ir daugelis Vakarų valstybių, išgyvena sunkią demografinę krizę. Šiuo metu Lietuvoje vienai moteriai tenka vos 1,7 vaiko – 0,4 mažiau, nei statistiškai reikalingas minimalus bent jau stabilios, nesitraukiančios visuomenės demografinis rodiklis.
„Esant tokioms aplinkybėms akivaizdu, kad valstybė turi imtis visų racionalių priemonių skatinti piliečius kurti šeimas bei sudaryti reikalingas sąlygas jas gausinti ir prisidėti prie Lietuvos visuomenės kūrimo”, – teigia pataisų rengėjai.
To esą nedaroma, mat šiuo metu galiojančiame Pagalbinio apvaisinimo įstatyme nurodoma, kad naikinti į moters kūną neperkeltus embrionus yra draudžiama, tam nenumatant jokių išimčių.
Neperkeltų embrionų saugojimas įtvirtintas kaip amžina prievolė, kuri yra apmokama pačių pacientų.
Ne mažiau nei 30 eurų per mėnesį
Embriono užšaldymo ir laikymo paslaugų įkainiai šią paslaugą teikiančiose įstaigose Lietuvoje svyruoja nuo kelių šimtų iki daugiau nei tūkstančio eurų per metus. Mėnesinis įkainis, nepriklausomai nuo saugomų embrionų skaičiaus, valstybinėse įstaigose siekia apie 30 eurų. Ir taip iki gyvenimo galo.
Ta amžinybės sąvoka glumina ir nevaisingas poras, ir joms padėti pasiryžusius medikus. Kyla daugybė klausimų, pavyzdžiui, kam tektų finansinė prievolė už embrionų saugojimą po tėvų mirties – žmonės juk neamžini.
Valstybė turi imtis visų racionalių priemonių skatinti piliečius kurti šeimas bei sudaryti reikalingas sąlygas jas gausinti.
„Poroms, ir taip turinčioms atsižvelgti į būsimas vaiko auginimo ir priežiūros išlaidas procedūros sėkmės atveju, kiekvienas papildomas mokestis yra argumentas atsisakyti arba nukelti šeimos pagausėjimą, o potencialus mokestis iki gyvos galvos – juo labiau”, – įsitikinę pataisų rengėjai.
Jie pažymi, kad embrionų saugojimo paslaugos apmokėjimo perkėlimas pacientams sukuria paradoksalią situaciją: „Valstybė įvairiomis finansinėmis paskatomis (vaiko pinigai, vienkartinės išmokos gimus vaikui, etc.) remia vaikus auginančias šeimas, tačiau tas šeimas, kurios vaikų susilaukė po pagalbinių procedūrų, diskriminuoja ir apmokestina papildomai. Taip gali susidaryti situacija, kai vaiko pinigai, per metus tenkantys šeimai, auginančiai po pagalbinio apvaisinimo procedūrų gimusį vaiką ar vaikus, net nepadengtų šaldomų embrionų saugojimo mokesčio.“
Todėl siūloma palengvinti finansinę naštą nustatant, kad embrionų saugojimas būtų apmokamas valstybės lėšomis – sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
50 tūkst. nevaisingų porų
Skaičiuojama, kad įstatymo projekto įgyvendinimui reikėtų kiekvienais metais kumuliatyviai didėjančios sumos priklausomai nuo pagalbinio apvaisinimo paslaugomis besinaudojančių porų, kurioms lieka šaldytų embrionų, skaičiaus.
Pagal prieinamą pirmųjų metų paslaugų teikimo statistiką, kasmet ši suma potencialiai galėtų didėti apytiksliai ketvirčiu milijono eurų.
V.Čmilytės-Nielsen skaičiavimais, tai galėtų sudaryti apie pusę milijono eurų per metus.
Pasaulyje 1 iš 6 porų kenčia nuo nevaisingumo, apie 15 proc. nevaisingų porų pagalbinis apvaisinimas yra vienintelis tinkamas gydymo metodas. Lietuvoje nustatyta, kad yra per 50 tūkst. nevaisingų porų.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymas pradėjo veikti 2017 metų sausio 1-ąją.
