Siekia grįžti prie kontaktinio mokymo
„Jie nekenčia mūsų vaikų“, – taip savo įrašą pavadino šis „Facebook“ vartotojas, o įspūdžiui sustiprinti pridėjo žmogaus su ragais ir oranžiniais plaukais nuotrauką.
Nors žmogaus veidas išpieštas lyg Billo Skarsgårdo suvaidinto klouno iš 2017 metų siaubo filmo „It“ („Tas“), po tokia „maskuote“ galima atpažinti premjerę Ingridą Šimonytę.
Po nuotrauka pacituoti Vyriausybės vadovės žodžiai apie tai, kad 12-15 metų vaikų skiepijimas yra labai svarbus, siekiant užtikrinti sklandų visų mokinių sugrįžimą į mokyklas rugsėjį.
„Kadangi sprendimus dėl tokio amžiaus vaikų skiepijimo priima tėvai ir globėjai, mes labai tikimės, kad bent jau tie tėvai, kurie patys pasirinko pasiskiepyti, pasirinks paskiepyti ir vaikus, – perrašyti žodžiai, kuriuos premjerė sakė LRT radijui. – Tai – labai svarbu ir žvelgiant į rudenį, į normalų mokyklų grįžimą į kontaktinį ugdymą, ko mes tikrai sieksim, kad visi vaikai grįžtų į mokyklas, ir kuo daugiau vaikų bus paskiepyta, tuo saugesnė bus mokyklos aplinka.“
Anot „Facebook“ vartotojo, nors pagal statistiką, sukauptą per pandemiją, „vaikai beveik neserga, jei serga, tai itin lengvai, o Lietuvoje nė vienas nepilnametis nemirė nuo šito „nu labai baisaus viruso“, Šimonytė įsigeidė paskiepyti net vaikus.“
Toliau vyras retoriškai klausia, apie kokį saugumą kalbama, kai vaikai tariamai neserga.
Jam esą gėda klausyti, ką kalba habilituotas medicinos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos profesorius Vytautas Usonis, nes „nuo „pandemijos“ pradžios buvo kartojama, kad kovydukas pavojingas vyresniems žmonėms, o vaikams nepavojingas visiškai“.
„Ar daug Lietuvoje (ką ten Lietuvoje, ar daug pasaulyje vaikų sunkiai serga kovydu, ar daug Europoje) vaikų guli reanimacinėse dėl kovydo? Kiek žinau, nei nuo, nei su kovydu Lietuvoje nemirė nė vienas jaunesnis nei 20 metų žmogus“, – tvirtina „Facebook“ vartotojas.
Toliau keliamas klausimas, kam „reikia skiepyti vaikus eksperimentiniais skiepais“, o I.Šimonytės žodžiai vadinami atviru šantažu.
Puola retai, bet kerta skaudžiai
Tiesa, kad Lietuvoje nuo COVID-19 nemirė nė vienas nepilnametis. Statistikos departamento skelbiami duomenys rodo, kad jauniausios šios ligos aukos priklausė 20-29 metų amžiaus grupei.
Tiesa ir tai, kad pandemijos pradžioje buvo galvojama, jog COVID-19 aplenkia vaikus, nes jie sirgo gerokai rečiau, simptomai buvo lengvi (vėliau buvo pripažinta, kad kaip tik dėl šios priežasties ligą sunku diagnozuoti).
Bet teiginiai, kad vaikai neserga COVID-19, yra klaidingi.
Balandį Kauno klinikų surengtoje konferencijoje vaikų intensyvios terapijos gydytoja doc. dr. Dovilė Grinkevičiūtė pasakojo apie pernai lapkritį ligoninėje atsidūrusią 17-metę, kurios tėčiui buvo patvirtinta COVID-19.
Merginos būklė buvo taip pablogėjusi, kad prireikė dirbtinės plaučių ventiliacijos.
Paauglei atlikto PRG testo rezultatas buvo neigiamas – tai reiškė, kad ji tuo metu COVID-19 nesirgo.
Tačiau kraujyje buvo rasta imunoglobulino G, kitaip tariant, ji infekcija jau buvo persirgusi.
Medikai pacientei diagnozavo multisisteminį uždegiminį sindromą vaikams (MIS-C) po SARS-CoV-2 infekcijos (angl. multi-system inflamatory syndrome in children following SARS-CoV-2 infection).
Tai yra reta, bet itin sunki COVID-19 komplikacija, sukelta žarnyne likusių ir iš ten į kraujotaką patekusių viruso dalelių.
MIS-C gali pasireikšti kelios savaitės po užsikrėtimo koronavirusu, tarp jo sindromų yra karščiavimas, pilvo skausmas, vėmimas, viduriavimas, bėrimu, itin stipriu nuovargiu.
Gegužės pradžios duomenimis, JAV šis sindromas buvo diagnozuotas 3 742 vaikų, 35 vaikai mirė.
Nors MIS-C pasireiškia mažiau nei 1 proc. vaikų, kuriems buvo diagnozuota COVID-19, jiems pasekmės gali būti liūdnos.
Hiperuždegiminis atsakas ir citokinų audra gali lemti širdies, kepenų ir kitų organų pažeidimus.
80 proc. vaikų, patekusių į Masačiusetso ligoninę dėl MIS-C, išsivystė sunki širdies patologija, jiems teko ilgokai pagulėti ligoninėje ir praėjo nemažai laiko, kol jų organizmai atsigavo.
Gydant tokius ligonius, taikomas agresyvus ir ilgas steroidų kursas, leidžiamas imunoglobulinas.
Kamuoja liekamieji reiškiniai
Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos patirtis rodo, kad nepilnamečiai COVID-19 neišvengia, kartais serga itin sunkiai.
D.Grinkevičiūtė pateikė informacijos apie dar devynis Vaikų intensyvios terapijos skyriaus pacientus.
Dauguma jų buvo 8-13 metų, nors būta ir ikimokyklinio amžiaus ligoniukų, o jauniausia buvo vos metukų sulaukusi mergaitė.
Tik kai kurie iš šių vaikų jautė simptomus, tik dviem iš jų buvo nustatyta COVID-19, kiti jau turėjo antikūnų, reiškia, buvo persirgę anksčiau.
Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos gydytojos, pulmonologės doc. dr. Linos Jankauskaitės teigimu, vaikai ir paaugliai nebėra tie, kurie neserga ar serga lengviau.
Sunkiai sergančiųjų amžius jaunėja, vaikų, sunkiau sergančių šia liga, daugėja, viena iš to priežasčių – SARS-CoV-2 variantai.
Habilituoto medicinos mokslų daktaro, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos profesoriaus Vytauto Usonio žodžiais, negalima nuneigti, kad vaikai dažniau serga lengvesne forma, tačiau klaidinga manyti, kad virusas jiems nepavojingas.
„Laimei, jie serga lengviau, nors pasitaiko sunkių ir labai sunkių formų. Čia kaip loterija. Bet šiandien vis daugiau kalbame apie ilgalaikius liekamuosius reiškinius vaikams po COVID-19, net labai lengvai persirgusių.
Taip, jie nemiršta ir nedūsta, kaip būna su suaugusiais, bet jeigu jiems iki pusės metų ar dar ilgiau išlieka vadinamos kognityvinės funkcijos sutrikimas, jeigu jie blogiau mokosi, jeigu tai turi įtakos jų raidai, tai yra didelį susirūpinimą keliantys dalykai“, – kalbėjo profesorius.
Gydytoja L.Jankauskaitė papildė, kad COVID-19 gali turėti įtakos jaunų pacientų plaučių funkcijos sumažėjimui (esant plaučių pažaidai) ir kitiems sutrikimams, kurių ilgalaikiai padariniai nėra žinomi.
„Liekamieji reiškiniai, pavyzdžiui, nuovargis, raumenų, kaulų skausmai, nerimas, kiti psichologiniai emocijų sutrikimai, toliau apriboja vaikų integraciją, socializaciją. Kadangi šie pablogėjimai yra banguojantys, besitęsiantys, nukenčia vaiko gyvenimo kokybė, sutrinka jo kasdienė veikla, edukacija“, – komentavo ji.
Itin pavojinga kūdikiams
Kai kurių kitų šalių statistika – niūresnė nei Lietuvos.
Ten COVID-19 pasiglemžė ne tik paauglių, bet ir visai mažų vaikų gyvybių.
Vokietijoje vien šiemet mirė 11 jaunesnių nei 10 metų vaikų, 9 paaugliai, rodo tinklalapyje statista.com skelbiami duomenys.
Italijos Sveikatos ministerijos statistika rodo, kad nuo praėjusių metų pradžios šio amžiaus vaikų mirė atitinkamai 10 ir 14.
„Nors mažiau vaikų, palyginti su suaugusiais, serga COVID-19, jie gali užsikrėsti, gali susirgti ir gali platinti virusą“, – teigiama JAV Ligų prevencijos ir kontrolės centro (CDC) tinklalapyje.
Jie tai pat gali atsidurti ligoninėje, net intensyvios terapijos skyriuje, jiems gali prireikti dirbtinės plaučių ventiliacijos, retais atvejais jie gali mirti.
CDC teigimu, kūdikiams iki 1 metų (greičiausiai dėl nesubrendusios imuninės sistemos ir mažesnių kvėpavimo takų) ir vyresniems vaikams, turintiems tam tikrų ligų, labiau gresia sunkesnė COVID-19 forma.
Sirgti gali net naujagimiai, pavyzdžiui, užsikrėtę gimdymo metu arba nuo juos prižiūrinčių žmonių.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nepilnamečiai sudaro apie 8,5 proc. užsikrėtusiųjų COVID-19 (bet tikrasis skaičius gali būti nežinomas, mat, vaikui nejaučiant simptomų, liga gali likti nepastebėta).
Jie tikrai dažniausiai serga lengvesne forma, rečiau miršta. Bet pranešama ir apie kritinės būklės pacientus.
Taip pat svarbu, kad, net nejausdami simptomų, vaikai gali perduoti virusą. Tiesa, jų vaidmuo šiame procese dar iki galo neištirtas.
Jei kyla klausimų dėl COVID-19 vakcinos, siųskite juos mūsų redakcijai el. pašto adresu skiepai@15min.lt.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
