Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų Šeimos medicinos klinika tyrimo ėmėsi medikus pradėjus skiepyti nuo COVID-19. Kauno klinikų darbuotojams aktyviai skiepijantis, kilo mintis įvertinti, kas nutinka po pirmosios vakcinos dozės.
Tam tikslui buvo sudarytas klausimynas, kuriame išvardytos visos šalutinės reakcijos iš vakcinos informacinio lapelio ir nurodytos kelios papildomos. Be to, paskiepytieji paprašyti reakcijų, jei tokios pasireiškė, intensyvumą įvertinti balais nuo 0 iki 5, aiškino Šeimos klinikos vadovas prof. dr. Leonas Valius, rezultatus pristatydamas Kauno klinikų surengtoje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „COVID-19 infekcija ir vakcinacija: ką galime padaryti geriau?“.
Šią anoniminę anketą žmonės buvo paprašyti užpildyti, kai po trijų savaičių atėjo antrai dozei (jie buvo skiepijami „Pfizer“/„BioNTech“ vakcina). Be to, pasiūlyta savanoriškai atlikti kokybinį imunoglobulino G prieš SARS-CoV-2 S baltymą testą. Jo atsisakė tik keli procentai.
Teko griebtis vaistų ar kreiptis į medikus
Iš viso buvo ištirtas 4 181 asmuo, iš jų 3 220 (77 proc.) buvo moterys, 961 (23 proc.) – vyrai. Moterys dėl nepageidaujamų reakcijų skundėsi truputį dažniau už vyrus (atitinkamai 81,3 proc. ir 18,7 proc.). Skyrėsi ir abiejų grupių atstovų amžius: patyrusiųjų šalutinius poveikius amžiaus vidurkis buvo 40 metų, nepatyrusiųjų – 50 metų (bendras – beveik 45 metai).
Patyręs nepageidaujamas reakcijas nurodė net 2 241 (53,6 proc.) asmuo, tačiau tik 109 (2,6 proc.) jos pasireiškė taip stipriai, kad teko kreiptis į gydymo įstaigas. Iš patyrusiųjų šalutines reakcijas kas dešimtas vartojo vaistus ir jautėsi nedarbingas, maždaug 6 proc. jautėsi nedarbingi, truputį mažiau vartojo vaistus.
Panašūs nepageidaujami šalutiniai poveikiai buvo užfiksuoti ir pernai vykusių klinikinių bandymų metu. Tik 1,4 proc. iš pasiskiepijusiųjų Kaune patyrė nenormalias nepageidaujamas reakcijas (orientacijos sutrikimus, neurologinius simptomus, skonio ar uoslės sutrikimus).
Pusė apklaustųjų jautė skausmą dūrio vietoje, beveik ketvirtadaliui patino dūrio vieta, kas dešimtas ten jautė niežulį, po tiek pat – galvos skausmą ar svaigimą ir silpnumą mieguistumą. Šių pojūčių intensyvumą paskiepytieji įvertino daugiausia 3 balais.
Beveik 8 proc. nurodė jautę raumenų, sąnarių skausmą. Kitos nepageidaujamos reakcijos pasireiškė gerokai rečiau: beveik 3 proc. jautė karščiavimą, po maždaug 2 proc. – limfmazgių padidėjimą ir nervingumą, po 1,5 proc. – pykinimą ir nerimą.
Anot profesoriaus, simptomus, kurie galėtų būti būdingi COVID-19, patyrė dar mažiau žmonių: orientacijos sutrikimą – 1,1 proc., kosulį ar dusulį, viduriavimą, skonio ir uoslės sutrikimus, kitus neurologinius simptomus – po 0,2-0,6 proc.
Įtraukė ir paprastus gyventojus
Tyrėjai įžvelgė ryšį tarp nepageidaujamų reakcijų ir imunoglobulino G (IgG) tyrimo prieš antrąjį skiepą rezultatų.
Imunoglobulino G (IgG) koncentracija atspindi imuninės sistemos būklę. Būtent šie antikūnai būtini ilgalaikei organizmo gynybai nuo infekcijų, bakterijų ir virusų, nes jie nors ir lėčiau, bet ilgiau reaguoja į pirminį antigeninį dirgiklį. Tačiau, kai tas pats antigeninis dirgiklis veikia pakartotinai, IgG lygis pakyla greitai. IgG žmogus turi daugiausia (75-80 proc. visų imunoglobulinų).
Antikūnų prieš SARS-CoV-2 S baltymą buvo aptikta 94,5 proc. ištirtųjų organizmuose. Didžiausias rodiklis buvo užfiksuotas tarp asmenų iki 35 metų (96,8 proc.), mažiausias – tarp vyresnių nei 65 metai asmenų (89,3 proc.).
Pastebėta dar viena tendencija. IgG buvo rasta 97,1 proc. (1 885) asmenų, patyrusių vienokią ar kitokią nepageidaujamą reakciją, ir 92,4 proc. (1 364) asmenų, nepatyrusių jokio šalutinio poveikio.
„Tarp nepageidaujamas reakcijas patyrusių asmenų stebimas statistiškai reikšmingai dažniau teigiamas IgG kokybinio testo rezultatas, – pažymėjo L.Valius. – Jei patyrėte kažką ir išraiška stipresnė, yra tikimybė, kad jūsų imunitetas jau susidarė ir yra efektyvus.“
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba nuo skiepijimo pradžios iki kovo 31-osios sulaukė 1 742 pranešimų apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas į vakcinas nuo COVID-19. Tai sudarė 0,34 proc. nuo visų vakcinacijų skaičiaus. „Mes gavome 53 proc.“, – palygino profesorius.
Jo žodžiais, šalutinių reiškinių ir imunogeniškumo tyrimą, kuriame dalyvauja ir Imunologijos bei Nefrologijos klinikos, tęsiamas. Jau surinkti atsakymai apie šalutinius poveikius po antrojo skiepo, patikrintas antikūnų susidarymas. „Bandysime ieškoti sąsajų tarp nepageidaujamų reakcijų intensyvumo ir imuniteto susidarymo, pagrindžiant tai laboratoriniais tyrimais“, – aiškino pranešėjas.
Esant finansinių galimybių, mat tyrimas yra ne komercinis, o atliekamas Kauno klinikų iniciatyva, dar išplėsti. Pavyzdžiui, antikūnų išliekamumą norima tikrinti po trijų, po šešių mėnesių ir vėliau.
Be to, pradėjus skiepyti gyventojus – Šeimos medicinos klinikos pacientus, kai kurie iš jų taip pat įtraukti į tyrimą. Apibendrintus jo duomenis norima pateikti iki birželio.
Jei kyla klausimų dėl COVID-19 vakcinos, siųskite juos mūsų redakcijai el. pašto adresu skiepai@15min.lt.
