Profesorius pažymėjo, kad druskos suvartojimą visuomenėje gaubia daugybė mitų. Jei dėl alkoholio žalos sveikatai niekas nebesiginčija, tai druska vis dar balansuoja tarp „už“ ir „prieš“.
Tarkime, žiniasklaidoje pasirodo iš užsienio spaudos verstų straipsnių, pristatančių naujausius mokslinius tyrimus, kurie teigia, kad druskos reikia vartoti dar daugiau.
M.Miglinas akcentavo, kad tokius „mokslinius tyrimus“ dažniausiai užsako stambūs maisto gamintojai.
„Parengiami žemos mokslinės kokybės straipsniai, po to jie dar savaip interpretuojami, galiausiai išleidžiamas pranešimas spaudai, o juo žiniasklaida remiasi kaip rimtu tyrimu“, – kalbėjo profesorius.
Jo įsitikinimu, būtina griauti mitus ir grįžti prie faktų bei Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijų, kurios sako, kad turėtume suvartoti ne daugiau nei 5 gramus druskos – vieną arbatinį šaukštelį – per parą.
Optimalu, jei 100 gramų produkto yra apie 0,3 gramo druskos. 1,5 gramai – jau ryškiai per daug.
Joduotą druską naudojantys vartotojai turėtų žinoti, kad padauginti jodo – irgi ne į sveikatą.
Ribojimas – pirmasis žingsnis
„Net ir žinodami, kad druska kenkia, nelabai galime rinktis“, – teigė M.Miglinas ir pažymėjo, kad net 75 proc. viso suvartojamo druskos kiekio yra apdorotame maiste: duonoje, mėsos ir pieno produktuose.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro 2013–2014 metais atliktas suaugusių ir pagyvenusių Lietuvos gyventojų mitybos tyrimas parodė, kad tik 41,5 proc. Lietuvos gyventojų nesūdo jau pagamintų patiekalų, o beveik visada, net neragaudami, maistą papildomai sūdo 46,8 proc. valgytojų.
„Net ir žinodami, kad druska kenkia, nelabai galime rinktis.
PSO užsibrėžė tikslą druskos suvartojimą iki 2025 metų sumažinti trečdaliu, mat druskos vartojimas siejamas su padidėjusiu kraujo spaudimu, kurį turi apie 40 proc. populiacijos.
„Pradėti reikia ne nuo vaistų, o nuo gyvenimo būdo pokyčių. Druskos ribojimas – vienas pirmųjų žingsnių. Druskos sumažinimas galėtų būti veiksminga priemonė tiems, kurie nesigydo padidėjusio kraujospūdžio, ir tiems, kurie geria vaistus – reikėtų mažesnių dozių, vadinasi, būtų galima sutaupyti vaistams. Druskos mažinimas ekonomiškai net labiau pagrįstas nei rūkymo metimas“, – lygino M.Miglinas.
Lietuva tyrimo neturi
M.Miglinas sakė, kad žmonės linkę sumažinti savo suvartojamos druskos kiekį. Tai daro nebūtinai sąmoningai: tiesiog neįskaičiuoja druskos, suvalgomos su apdorotu maistu. Be to, ne visada perpranta produktų etiketes, kuriose druska keičiama natriu.
Kodėl tai vyksta? „Maisto pramonė iš to turi naudos. Esame pripratinti prie druskos, mūsų skonio receptoriai persitvarko ir reikia vis didesnių jos kiekių, kad būtų skanu. Mėsos pramonėje tai yra papildomas svoris be papildomų išlaidų – tik pelnas. Be to, tai – troškulio didinimas, iš kurio laimi gaiviųjų gėrimų gamintojai“, – svarstė M.Miglinas.
Olandai populiacinį druskos suvartojimą šalyje tyrė 2006, 2010 ir 2015 metais. Lietuva to dar nėra dariusi nėkart.
M.Miglino įsitikinimu, Lietuvai irgi atėjo metas išsiaiškinti, kiek tiksliai suvartojame druskos, o tada daryti išvadas ir imtis veiksmų.
Lietuvoje viešėję PSO ekspertai pasidalijo patirtimi, davė metodinių nurodymų, kaip tai padaryti.
„Žmogaus suvartojamą druskos kiekį galima suskaičiuoti tiksliai surenkant paros šlapimą, mat druska išsiskiria per inkstus su šlapimu. Olandijoje, atliekant tyrimą, laboratorija buvo apkrauta didžiuliais 5 litrų konteineriais su šlapimu“, – skaitydamas pranešimą laboratorijos nuotraukas demonstravo M.Miglinas.
Suomiai tikslo siekė dešimtmetį
Reprezentatyvus tyrimas Lietuvoje kainuos apie 50 tūkst. eurų ar kiek daugiau.
„Manau, turime sužinoti faktus apie realų sunaudojimą. Tada imtis veiksmų, o po to tyrimą pakartoti po 5 ar 7 metų, kad matytume dinamiką“, – kalbėjo M.Miglinas.
Tyrimo rezultatai esą galėtų tapti įrankiu spausti maisto pramonę produktuose naudoti mažiau druskos.
Jungtinė Karalystė druskos kiekį maisto produktuose yra užsibrėžusi sumažinti iki 40 proc. Suomiai tokį rezultatą pasiekė per dešimtmetį.
„Mums netinka Estijos ar Lenkijos duomenys apie druskos suvartojimą. Turime turėti savo šalies duomenis“, – įsitikinęs M.Miglinas.
Santaros klinikų vykdomas tyrimas pradėtas 2018 metais ir vyks visus 2019-uosius. Jo rezultatai turėtų būti apibendrinti 2020 metais.
Tyrimas vykdomas pasinaudojant Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo (VVSS) fondo lėšomis.
2019 m. VVSS fondo projektams iš viso bus skirta daugiau nei 3 mln. eurų.
Įsipareigojo gaminti sveikiau
15min primena, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) 2018 metų gruodį pasirašė susitarimus su maisto produktų gamintojais dėl savanoriško cukraus, druskos, riebalų kiekių mažinimo jų gaminamoje produkcijoje, siekiant užtikrinti geresnę ir sveikesnę jų sudėtį.
Turime sužinoti faktus apie realų sunaudojimą. Tada imtis veiksmų, o po to tyrimą pakartoti po 5 ar 7 metų, kad matytume dinamiką.
Iš viso sutartį pernai pasirašė 16 įmonių: „Rokiškio pienas“, „Rimi Lietuva“, „Baltasis pyragas“, „Mantinga“ ir „Kėdainių konservų fabrikas“, „Coca-Cola HBC Lietuva“ ir „Coca-Cola Baltija“, „Eckes-Granini Lietuva“, „Fazer Lietuva“, „Kėdainių konservų fabrikas“, „Malsena Plius“, „Mars Lietuva“, „Nestle Baltics“, „Orkla Foods Lietuva“, „Rūta“, „Vilniaus margarino gamykla“.
Pasirašiusios sutartis, bendrovės konkrečiai nurodo, kokių ir kiek medžiagų ketina sumažinti savo produkcijoje, pavyzdžiui, bendrovė „Eckes-Granini Lietuva“ buvo įsipareigojusi kai kuriuose nektaruose ir sulčių gėrimuose cukraus kiekį sumažinti 10 procentų, „Kėdainių konservų fabrikas“ – sumažinti po 5 proc. druskos kiekio pomidorų padažuose ir konservuotose daržovėse.
Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad šalies gyventojai kas dieną su maistu gauna daugiau, nei rekomenduoja PSO normos: druskos – 40 proc., riebalų – 39 proc., sočiųjų riebalų – 29 proc., cukrų – 22 proc. Toks gausus šių medžiagų vartojimas kenkia sveikatai, skatina širdies ir kraujagyslių ligas (hipertenziją, infarktą, insultą), vėžį, cukrinį diabetą, nutukimą, kitas ligas.
