Gąsdina, bet be įrodymų
„Neseniai į tinklą nutekėjęs telefoninis pokalbis. Visur banina. Panašu į tiesą, deja“, – su tokiu komentaru šį įrašą dar liepos pradžioje „Facebook“ paskelbė vienas vilnietis.
Jaunas vyras nurodė, kad, norint įkelti beveik 9 min. trukmės pokalbį teko papildomai pridėti muziką, kitaip jis buvo blokuojamas. Taip nutiko greičiausiai dėl to, kad technologijos „suprato“ dialogo turinį. Šis įrašas „pamatytas“ 136 tūkst. kartų, juo pasidalino 11 tūkst. žmonių.
Pačios pokalbio, kuris vyksta programėlėje „WhatsApp“, pradžios įraše negirdėti. Viena moteris iškart pasako, kad „mirė 21 milijonas, paskui nustojo sekti“.
-
Norėjo išgąsdinti, patyrė fiasko: ne, COVID-19 vakcinos žmonių neįmagnetina
-
Skiepų skeptikai klaidina: vakcina neišplatino koronaviruso po visus organus
-
Nepaliauja gąsdinti, kad COVID-19 skiepai susargdins AIDS ir kontroliuos mintis
-
Toliau gąsdina dėl COVID-19 vakcinų: ne, dėl jų neįvyksta daugiau persileidimų
Iš konteksto galima spėti, kad kalbama apie vakcinos nuo COVID-19 aukas. Šis skaičius, anot kalbančiosios, buvo nustatytas pagal tai, kad staiga nustojo veikti žmonių mobilieji telefonai.
Vėliau moteris, kurią pašnekovė sykį pavadina Katia, pasisako dar prieš metus buvusi priversta pasiskiepyti, nors daugelis medikų to daryti esą nenori, nes mato, kas dedasi su kolegomis: „Kas reanimacijoje, kas neįgalus… O kai kas iš naujo susirgo vėžiu. Yra žmonių, kurie susirgo vėžiu po skiepo. Kiti susirgo vėžiu po COVID.“
Pasiskiepijus esą „duodamas pusmetis“. Jei kažkas stipraus šalutinio poveikio dar nepatyrė, esą sulauks rugpjūtį, vėliausiai – gruodį, viskas priklauso nuo žmogaus imuniteto.
Klausinėjanti moteris, keliskart pavadinama Sveta, nustemba, kaip vėžys, COVID ir skiepai gali būti susiję. Katia nieko detaliau nepaaiškina, tik patvirtina, kad „jie tarpusavyje susiję, dirbant ligoninėje onko-centre ir visa tai jai prieš akis“.
Anot jos, ne visus medikus tai išgąsdina ir atbaido nuo skiepų: „Aišku, kad yra kvailių“.
Katios teigimu, niekas apie tai garsiai nekalba, nes bus „baudžiamasis straipsnis, jei pradėsi platinti tokią informaciją ir kalbėti, kad kažkas ne taip“.
„Už genetiką jiems penketą parašyčiau – toks gražus žingsnis. Bet labai negražus žmonijai“, – toliau kalba moteris.
Ji aiškina dar prieš mėnesį įspėjusi, kad „paskui bus vaikai“, nors esą ilgai tuo netikėjo, vylėsi, kad jaunosios kartos nelies: „Jiems vaikų net nereikia – per daug žmonių. Tikėjausi, kad nelies vaikų ir nėščiųjų, nes jos nešioja vaikus. Bet dabar nusprendė atsikratyti ir šitais.“
Katia tvirtina, kad pasiskiepijus „niekas negims“, o savo žodžius grindžia tuo, kad nebuvo atlikti vakcinų tyrimai su pelėmis ir kad „visos laboratorijos yra Kinijoje bei Indijoje“.
Vėžio sukelti negali
Pokalbio metu neminima nė viena vakcina – nei kažkuri iš patvirtintų ir naudojamų Vakarų šalyse, nei Rusijoje sukurta „Sputnik V“, tad sunku suprasti, ar šią tariamą žalą sukelia apskritai bet kurie skiepai nuo COVID-19, ar tik sukurtieji pagal tam tikrą technologiją.
Bene daugiausiai mitų siejama ir dažniausiai stiprus neigiamas poveikis priskiriamas pagal informacinės RNR technologiją sukurtoms vakcinoms – kompanijų „Pfizer“/„BioNTech“ ir „Moderna“.
Paprastai kalbant, šios vakcinos yra instrukcija ląstelei, kaip gaminti baltymą ar jo dalį, kuris paskatina imuninį atsaką.
Ląstelių branduoliuose pagal DNR esančią informaciją nuolat gaminama iRNR. Ji keliauja į ląstelės citoplazmą, kurioje pagal užkoduotą informaciją sintetinamas atitinkamas organizmui reikalingas baltymas.
Šios vakcinos veikia panašiai – įterpia iRNR į ląstelės citoplazmą. SARS-CoV-2 viruso spyglio baltymą koduojančią iRNR „praryja“ imuninės ląstelės, kurios galiausiai stimuliuoja B limfocitus pradėti gaminti antikūnus.
Vos patekusi į ląstelę iRNR suyra, net nepasiekusi ląstelės branduolio, kur yra DNR, tad neturi su ja sąlyčio. Todėl iRNR negali pakeisti genomo ar „nukenksminti“ auglius slopinančių ląstelių, taigi ir sukelti vėžio.
Portalas 15min jau prieš porą metų paneigė melagieną, esą vakcina, tiesa, ne nuo COVID-19, o nuo tymų, kiaulytės, raudonukės ir vėjaraupių – yra užkrėsta kancerogenais.
Detalios informacijos apie visas Lietuvoje naudojamas vakcinas nuo COVID-19 galima rasti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos tinklalapyje.
Vakcinoje – chloroformas?
Tai – ne vienintelis pastaraisiais mėnesiais internete platintas įrašas su teiginiais, esą vakcinos nuo COVID-19 tampa vėžio priežastimi.
Gegužės viduryje socialiniame tinkle „TikTok“ buvo paskelbtas įrašas, kuriame aiškinama, esą kompanijos „Moderna“ sukurtoje vakcinoje yra medžiagos, kuri esą sukelia vėžį ir yra žmonėms netinkama vartoti.
„Keista. Nenaudojamas žmonėms ar veterinarijoje?“ – toks retorinis klausimas prirašytas prie beveik minutės trukmės įrašo, kurį jau spėtas peržiūrėti daugiau nei 1,3 mln. kartų.
Tuo pačiu filmuku buvo pasidalinta ir socialiniuose tinkluose „Instagram“ bei „Facebook“ (čia, čia, čia ir kitose paskyrose, tiesa, vėliau iš kai kurių jis buvo pašalintas.
Įrašo autorius rodo, kaip internete ieško vakcinos sudėties. Tarp ingredientų radęs medžiagą SM-102, nueina į jos tiekėjos – biotechnologijų kompanijos iš Mičigano valstijos „Cayman Chemical“ tinklalapį ir ten pateiktame informaciniame lapelyje randa įspėjimą, kad mišinys: „Neskirtas naudoti žmonėms ar veterinarijoje nei diagnostikai, nei gydymui“.
Lapelyje taip pat nurodyta, kad jis gali būti pavojingas žmonėms, įskaitant negimusius kūdikius, ir, be kita ko, sukelti vėžį.
Bet jau iš šio paaiškinimo galima suprasti, kad čia kalbama ne apie pačią medžiagą SM-102, o jos mišinį, tiksliau, pagrindinį mišinio komponentą – chloroformą, kurio nėra vakcinos sudėtyje.
Internautų versiją paneigė
SM-102 yra sintetinis amino lipidas, kartu su kitais lipidais naudojamas lipidų nanodalelėms formuoti. Lipidai yra vandenyje netirpios molekulės, kurios supa vakcinoje esančią informacinę RNR ir yra lyg apsauginė sienelė. Šie itin maži riebalų lašeliai užtikrina, kad iRNR nesuirtų prieš patekdama į organizmo ląstelę.
„Moderna“ nurodo, kad šis jonizuojamas lipidas buvo sukurtas jos mokslininkų ir naudojamas kompanijos sukurtoje vakcinoje „Spikevax“. Kitoje iRNR paremtoje vakcinoje, kurią sukūrė kompanijos „Pfizer“/„BioNTech“, šio lipido nėra, joje naudojami kiti lipidai.
Pradėjus sklisti šiai informacijai, „Cayman Chemical“ suskubo išplatinti pareiškimą, kuriame paaiškino, kad SM-102 sukurta tik akademiniams ar pramoniniams tyrimams ir skirta naudoti in vitro (ne žmogaus organizme, pavyzdžiui, mėgintuvėlyje) ar gyvūnuose (tyrimų metu).
Kartu buvo atkreiptas dėmesys, kad nė viena iš cheminių medžiagų naudojimą reguliuojančių agentūrų JAV ar Europos Sąjungoje nenurodo jokio pavojaus, susijusio su SM-102.
Naujienų agentūros „Reuters“ ir AFP kreipėsi į „Moderna“ komentaro dėl internautų išvedžiojimų, bet negavo nei viena, nei kita.
Londono imperatoriškojo koledžo biomedžiagų inžinerijos lektorius dr. Rongjunas Chenas „Reuters“ teigė, kad „Moderna“ vakcinose naudojama medžiaga SM-102 skirta žmonėms ir yra skirtinga nei kompanijos „Cayman Chemical“ produktas, pažymėtas numeriu 33474.
Šį produktą sudaro 10 proc. SM-102 ir 90 proc. chloroformo, kuris vienintelis apibūdinamas kaip žalingas.
AFP kalbinti tyrėjai dr. Norbertas Kaminskis ir dr. Jinpengas Li iš Mičigano valstijos universiteto nurodė tą patį – kad nėra jokių požymių, jog vakcinos gamybai būtų naudojama ši medžiaga: „Jei viena kompanija gali naudoti chloroformą kaip ingredientą, nereiškia, kad „Moderna“ šį produktą naudotų gamindama savo vakciną.“
Pasak infekcinių ligų eksperto Jameso V. Lawlerio iš Nebraskos, naudojant SM-102 ne kaip medikamentą, ši medžiaga gali būti maišoma su chloroformu. Jis atkreipė dėmesį, kad JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) kruopščiai patikrina kiekvieną visų vakcinų ingredientą ir net medžiagas, naudojamas jų gamybos procese.
Jei kyla klausimų dėl COVID-19 vakcinos, siųskite juos mūsų redakcijai el. pašto adresu skiepai@15min.lt.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
