Moteris ragina ministrę atkreipti dėmesį į šalies periferijoje įsikūrusių gydymo įstaigų darbuotojų, konsultuojančių pacientus, nustatančių jiems diagnozę ir skiriančių gydymą, kompetenciją.
„Ne tik Kaune, Vilniuje ir Klaipėdoje, bet ir mažesniuose miesteliuose, tokiuose kaip Vilkaviškis. Čia žmonės irgi nori gyventi, o susirgę kreipiasi pagalbos į gydytojus specialistus, tikėdamiesi tikslios diagnozės ir tinkamo gydymo”, – sako Laima.
Lemtingos valandos
Moteris pasakoja, kad brolis buvo sveikas, energingas, augalotas vyras. Ilgą laiką jis dirbo miškų urėdijoje, priklausė Paežerių medžiotojų būreliui, be to, buvo aktyvus visuomenės narys, turėjo šeimą ir du mažamečius vaikus.
Kovo 1-ąją, sekmadienį, pablogėjus savijautai vyras nuvyko į Vilkaviškio ligoninės priimamąjį.
Čia žmonės irgi nori gyventi, o susirgę kreipiasi pagalbos į gydytojus specialistus, tikėdamiesi tikslios diagnozės ir tinkamo gydymo.
„Čia dirbti turintys kvalifikuoti specialistai, kurie privalo suteikti pirmąją pagalbą, nustatyti ligos priežastį, šiuo atveju į ligonį pažiūrėjo abejingai ir, net neatlikę tyrimų, suleido vaistų nuo skausmo ir liepė sunkios būklės ligoniui važiuoti namo“, – pasakoja Laima.
Jau po kelių valandų brolio būklė dar labiau pablogėjo.
„Atvežus ligonį su nežmonišku skausmu galvoje ir labai aukšta temperatūra į tą pačią ligoninę, tik tuomet išvydus jo būklę, jis skubiai buvo išsiųstas į Kauną. Kaune diagnozę nustatė gana greitai: uždelsta gripo forma, kuri komplikavosi į pūlingą meningitą. Čia dirbantys specialistai negalėjo suprasti savo kolegų Vilkaviškyje aplaidumo ar nekompetencijos. Kodėl nenustatyta diagnozė anksčiau ir nepaskirtas tinkamas gydymas? Tos keliolika valandų buvo lemtingos“, – neabejoja Laima.
Aibė neatsakytų klausimų
Šeimą iki šiol drasko daugybė klausimų „kodėl“.
„Ar teisinga, kad dėl mūsų specialistų nekompetencijos ir neatsakingumo brolio dukrytei, Gabijai, reikėjo rašyti laišką tėčiui: ,,Mielas Tėveli, mums visiems labai liūdna, kad tu mirei.“ Kaip paaiškinti Gabytei ir 3 metukų Eimantukui, kodėl jų tėvelis dabar numirė? Kodėl, kai juos veži pas gydytoją, jie pasveiksta, o tėvelis nepasveiko? Kodėl jiems gydytoja daro tyrimus, o tėveliui nepadarė? Kodėl?“, – klausimus žeria Laima.
„Ar teisinga, kad tėvai palaidojo jauniausią sūnų? Ar teisinga, kad mes visi važiuojame aplankyti brolio į Vilkaviškio kapines, kur ant kryžiaus kabo lentelė su užrašu: Alvydas Kasiliauskas 1979–2015 m.?“ – ministrės teiraujasi medicina nusivylusi Laima.
Įtarimus dėl aplaidumo atmeta
Vilkaviškio ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinai, gydytojas neurologas Petras Arūnas Vaitiekūnas 15min.lt sakė užjaučiąs Kasiliauskų šeimą dėl netekties, tačiau kolegų darbo trūkumų jis neįžvelgia.
„Paciento kortelę laikau savo kabinete ant stalo, kad nebūtų spekuliacijų. Skaičiau ją penkis kartus ir gydytojų aplaidumo ar nekompetencijos nematau – tik ne šiuo atveju“, – užtikrino ligoninės atstovas.
Skaičiau ją penkis kartus ir gydytojų aplaidumo ar nekompetencijos nematau – tik ne šiuo atveju.
Pasak jo, A.Kasiliauskas į ligoninės priimamąjį atvyko dėl dešinės ausies skausmo. Budinti gydytoja terapeutė apžiūrėjo pacientą, pamatavo temperatūrą, suleido vaistų nuo skausmo ir nurodė kitą dieną pasirodyti otorinolaringologui.
„Apžiūros metu pacientas nekarščiavo, ausis nesekretavo, todėl pacientas gavo nuskausminamųjų ir nukreipimą specialisto konsultacijai. Jei žmogui skauda ausį, iš to negali nustatyti meningoencefalito, o kiekvieną punktuoti, tai žinote... Kraujo tyrimas būtų rodęs uždegimą, bet tai – viskas. Kritikos dėl kolegų aplaidaus požiūrio nepriimu. Gydytojai tikrai išmano savo darbą, bet kiekviena liga turi subręsti“, – svarstė P.A.Vaitiekūnas.
Kolektyvas išgyvena skaudžiai
Vilkaviškio ligoninėje A.Kasiliauskas antrąkart apsilankė pirmadienį apie 7 val. ryto. Tada pacientas jau skundėsi galvos skausmu, silpnumu ir sutrikusia orientacija. Žmona prasitarė: „Man jis pasikeitęs.“
„Įtariant meningoencefalitą ir ausies uždegimą per pusę valandos ligonis buvo išgabentas į Kauno klinikas. Kaip ten viskas vyko toliau, nežinau. Skaičiau tik mirties liudijimą, kuriame mirties priežastimi nurodomas pneumokokinė infekcija“, – kalbėjo P.A.Vaitiekūnas.
Anot jo, gali būti, kad tai – gripo komplikacija.
„Literatūroje pasidomėjau ir išsiaiškinau, kad nuo pneumokokinės infekcijos kasmet būna mirčių, dažniausiai prarandami jauni žmonės. Vienintelis būdas išvengti sunkių gripo komplikacijų – skiepai“, – pažymėjo ligoninės direktoriaus pavaduotojas.
Kolektyvui sunku, miestelis mažas, tuoj ima sklisti kalbos, kad žmogų nugydė.
Jis neslėpė, kad kiekvieną paciento netektį gydymo įstaigos personalas išgyvena skaudžiai: „Kolektyvui sunku, miestelis mažas, tuoj ima sklisti kalbos, kad žmogų nugydė. Tačiau dar kartą kartoju: šiuo atveju negalima teigti, kad būtume ko nors nesužiūrėję.“
Ministrė nuomonės nepareiškė
Be ekspertizių kalbėti apie gydytojų klaidas labai sunku – tai neįrodyta. Kauno klinikos kol kas nepateikė savo ekspertinės išvados: jei ne apie konkretų atvejį, tai bent jau apskritai apie gripo klastingumą – gal iš tikrųjų ligą sunku užčiuopti, o praleidus momentą būklė nesustabdomai prastėja?
Atsakymą žadėjo antradienį.
Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė pirmadienį irgi nerado laiko sureaguoti į brolio netekusios Laimos laišką.
Ministrės patarėja Jurgita Kinderienė dar pireš vidurdienį 15min.lt rašė: „Pagal kompetenciją atsakysime ir jus informuosime.“ Laukiame.
2000 susirgimų tenka viena mirtis
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, šiemet gripo epidemija buvo paskelbta Kauno miesto, Jonavos, Marijampolės ir Prienų rajono savivaldybėse.
Praėjusiais metais gripo epidemijos neskelbė nė viena savivaldybė. Paskutinį kartą Lietuvoje epidemija registruota 2012–2013 m. gripo sezoną, iš 60-ies administracinių teritorijų 47-iose buvo paskelbta epidemiją.
Specialistai primena, kad gripas ir pneumokokinė infekcija – užkrečiamos ligos, kurios dažniausiai baigiasi komplikacijomis.
Pagal statistiką, kiekvieniems 2000 susirgimų gripu atvejų tenka viena mirtis. Ji gali ištikti dėl pačios gripo infekcijos sukeltų komplikacijų ar bet kurio paūmėjusio lėtinio susirgimo. Didžiausias mirtingumas nuo gripo yra vaikų iki 2 metų amžiaus grupėje (35 proc.).
Kuo pavojinga gripo infekcija?
Nusičiaudėjus gripo virusas skrenda 167 km/h greičiu. Jis yra labai mažas, todėl įsiskverbia beveik į visus organus, aplenkdamas visus organizmo gynybinius barjerus. Antroji svarbi gripo viruso savybė, lemianti komplikacijas, yra sugebėjimas pažeisti kraujagysles, sukeliant kraujosruvas bei paburkimą, kurie toje audinių vietoje sukelia uždegimą.
-
Šiais metais Lietuvoje – sunkesni, šiek tiek agresyvesni gripo virusai
-
Kaip virusai ir bakterijos plinta žmonių kolektyvuose?
-
Kas vyksta su mūsų organizmu susirgus peršalimo ligomis ar gripu? Gydytojo homeopato požiūris
-
Sergamumas gripu ir peršalimo ligomis epidemijos slenkstį viršija 11-oje savivaldybių
Taip pat gripo virusas, peržengdamas gynybinius barjerus ir naikindamas ląsteles, sukelia ir tiesiogines komplikacijas:
* virusinę pneumoniją;
* virusinį encefalitą, meningitą (galvos smegenų ir galvos smegenų dangalų uždegimą);
* širdies raumens uždegimą (miokarditą);
* virusinį žarnyno uždegimą (dažniausiai pasitaiko vaikams);
* virusinį akių uždegimą (priklausomai nuo akies struktūrinės dalies pažeidimo vietos, galimas visiškas apakimas).
Būdas apsisaugoti – skiepai
Pasaulio (ir Lietuvos) sveikatos organizacijos skiepus pripažįsta pagrindine ir labai efektyvia gripo specifine profilaktikos priemone. Skiepai yra pati efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų: pneumonijos, bronchito, ausų uždegimo, sinusito, lėtinių ligų paūmėjimo ir kitų.
Rekomenduojama kasmet visiems asmenims, vyresniems nei 6 mėnesių pasiskiepyti sezoninio gripo vakcina.
Rekomenduojama gripo vakcina pasiskiepyti prieš prasidedant gripo sezonui, kiek galima anksčiau, kadangi reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūniai, kovai su gripo virusu.
ULAC specialistai informuoja, kad jau devintą gripo sezoną (nuo 2007 m.) Lietuvoje valstybės lėšomis perkama sezoninio gripo vakcina, skirta rizikos grupių skiepijimui. 498 asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ASPĮ) pateikė sezoninio gripo vakcinos, skirtos rizikos grupių skiepijimui, poreikį. Praėjusį gripo sezoną šį poreikį pateikė 496 ASPĮ.
