Apie streso ir ypač spartaus gyvenimo būdo įtaką sveikatai, organizmo siunčiamus pavojaus signalus ir tai, kaip juos suprasti bei padėti kūnui sustiprėti ir jaustis geriau pavasarį, kalbamės su LSMU ligoninės Kauno Klinikų, Neurologijos skyriaus gydytoja neurologe dr. Kristina Laučkaite.
– Pavasarį jaučiamės labiau pavargę, tampa sunkiau įsiminti dalykus, koncentruoti dėmesį, esame nervingesni. Kas sukelia tokią savijautą?
– Dažniausiai sezoninius savijautos pokyčius pavasarį sukelia nepilnavertė mityba, mažesnis fizinis aktyvumas, saulės stoka, didesnė aplinkos drėgmė žiemos mėnesiais. Remiantis švedų mokslininkų grupės tyrimu, sausio – kovo mėnesiais vitamino D koncentracija kraujyje žemiau normos nustatyta 88 proc. asmenų, tuo tarpu liepos – rugsėjo mėnesiais 50 proc.
Europoje maisto sezoniškumo kokybinė tendencija yra ta, kad žiemos mėnesiais suvartojama daugiau kaloringo maisto, mažiau grūdinių produktų. Dėl minėtų veiksnių pavasarį dažnai ima trūkti organizmui būtinų maisto medžiagų, mikroelementų, vitaminų.
– Įtemptas gyvenimo tempas, didelis darbo krūvis, nuolat jaučiamas stresas ir nuovargis smarkiai blogina savijautą ir kartu gyvenimo kokybę, bet dažnam atrodo, kad užteks savaitgalį išsimiegoti ir situacija iškart pagerės. Tačiau pirmadienį darbe vėl jaučiamės pavargę. Ar tikrai užtenka išsimiegoti?
– Be abejo, miegas mums yra gyvybiškai svarbus. Tai yra vienas pagrindinių fiziologinių organizmo poreikių. Įrodyta, kad miegas pagerina atmintį, reguliuoja metabolinius procesus, pašalina protinį nuovargį.
Miego metu smegenys reorganizuojasi, tarsi pasikrauna, pašalina per dieną susikaupusias toksines medžiagas ir įvairius šalutinius biocheminių reakcijų metu susidariusius produktus.
Galvos smegenys yra metaboliškai pats aktyviausias žmogaus organas. Jos sudaro apie 2 proc. visos kūno masės, tačiau sueikvoja apie 20 proc. visos kūno energijos. Gerai žinoma, kad jei miegama nepakankamai, vadinamoji glimfinė sistema galvos smegenyse neturi pakankamai laiko per naktį išvalyti šių toksinių medžiagų („šiukšlių“).
Tačiau ne visais atvejais užtenka gerai išsimiegoti, tai yra tik „išvalyti“ tai, ko ir taip gali organizme trūkti – maisto medžiagų, deguonies, vitaminų, mineralų.
Medžiagos kaupdamosis sukelia pažinimo funkcijų, elgesio sutrikimus, sunkumus priimant sprendimus. Beta-amiloidas yra vienas iš tokių „šiukšlių“, pavyzdžių, kurio sankaupos manoma sukelia neurodegeneracines ligas, kaip Alzheimerio ligą ir kitas demencijas.
Lėtinio miego stoką savo pavojingumu mokslininkai vaizdžiai prilygina vairavimui išgėrus. Kai žmogus neišsimiega dienomis, savaitėmis, jo nervinės ląstelės ima žūti dėl nuolatinio darbinio aktyvumo, neturėdamos kada regeneruoti ir pailsėti. Kitaip tariant – susidėvi.
Tačiau ne visais atvejais užtenka gerai išsimiegoti, tai yra tik „išvalyti“ tai, ko ir taip gali organizme trūkti – maisto medžiagų, deguonies, vitaminų, mineralų. Olandų mokslininkų grupė, atlikusi sisteminę mokslinių darbų analizę nustatė, kad iš 20 svarbiausių mikroelementų tarp vyresnių (apie 65 m.) asmenų labiausiai trūko vitamino D, tiamino (B1), riboflavino (B2), Ca, Mg ir Se.
– Po darbo dienos pradeda tirpti rankos ir kojos, blauzdas traukia mėšlungis, atsiranda neaiškūs skausmai. Ar derėtų sunerimti dėl šių simptomų? Kokius sveikatos sutrikimus jie reiškia?
– Kiekvienas atvejis yra individualus, bet bendrai, jeigu minėtieji simptomai užsitęsia ir intensyvėja, tuo atveju reikėtų kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. Dažniausiai tai yra minėtos vitaminų ir mikroelementų stokos požymis, tačiau gali būti ir endokrininių arba nervų sistemos ligų simptomai.
– Kokius pokyčius stresas sukelia organizme?
– Stresas yra organizmo atsakas į stresorius (pvz., konfliktus šeimoje, darbe, gyvenimo būdo pokyčius, aplinkos triukšmą, užterštumą). Streso fiziologijoje ir neurobiologijoje bei adaptacijos procesuose pagrindinį vaidmenį vaidina galvos smegenys. Jos yra pagrindinis streso taikinys ir atsako į stresorius kontrolės organas.
Trumpalaikis stresas organizmui gali būti naudingas (pvz., pabadavimas, trumpalaikė nemiga), o ilgalaikis stresas, priešingai, – visada yra žalingas ir sukelia ilgalaikius pokyčius organizme. Stresas šiuolaikinėje modernioje visuomenėje tapo paplitusiu reiškiniu ir reikšminga pasauline sveikatos problema.
Mokslo tyrimai atskleidė, kad aukštas ilgalaikio streso lygis gali neigiamai įtakoti tiek psichinę, tiek fizinę sveikatą ir yra siejamas su daugelio ligų atsiradimu, tokių kaip autoimuninės ligos, migrena, nutukimas, raumenų įtampa ir nugaros skausmai, aukštas cholesterolio kiekis kraujyje, išeminė širdies liga, arterinė hipertenzija, metabolinis sindromas, infarktas, opaligė.
– Kuo nervų sistemai svarbus tiaminas?
– Tiaminas – pirmasis vitaminas, kurį Funk ir Cooper 1912 m. išskyrė iš ryžių kristalų pavidalu, todėl pavadintas vitaminu B1. Jis mokslo literatūroje turi ne tik cheminį, bet ir fiziologinį pavadinimą – antineuritinis vitaminas, pabrėžiant šio junginio svarbą nervų sistemai ir gyvybei.
Mokslo tyrimai atskleidė, kad aukštas ilgalaikio streso lygis gali neigiamai įtakoti tiek psichinę, tiek fizinę sveikatą ir yra siejamas su daugelio ligų atsiradimu.
Biologiškai aktyvios vitamino B1 formos sintezę katalizuoja fermentas, kurio daugiausia yra kepenyse ir nerviniame audinyje. B1 yra labai svarbus angliavandenių apykaitai, daugeliui kitų organizmo reakcijų, kurių metu gaminama energija.
Nerviniame audinyje esančio aktyvaus B1 reikia neuromediatoriaus acetilcholino sintezei, todėl jis svarbus perduodant nervinį impulsą.
Acetilcholinas yra vienas iš svarbiausių atminties neuromediatorių. Įrodyta, kad sergantiesiems Alzheimerio liga galvos smegenyse nustatoma ženkliai mažesnė tiamino sintezės fermentų ir gliukozės koncentracija nei sveikiems asmenims.
Kai trūksta vitamino B1, gliukozė skaidoma tik iš dalies, pirmiausiai prasideda sutrikimai tuose organuose, kurių pagrindinis energijos šaltinis yra angliavandeniai (pvz., nerviniame audinyje). Slopinama daugelis sintezės (“statybos“) reakcijų organizme: riebalų rūgšių, hormonų,genetinės medžiagos. Medžiagų apykaitoje pradeda vyrauti kataboliniai t.y. „griovimo“, procesai.
– Ar užtenka tiamino tiek, kiek gauname su maistu, kad pajustume teigiamą įtaką nervų sistemai?
– Tiamino turi užtekti, kuris yra gaunamas su maistu tuo atveju, jeigu mityba yra gerai subalansuota, nėra padidėjusio metabolinio poreikio, gretutinių ligų ar vartojamų vaistų.
Rekomenduojama tiamino paros dozė – 1,5–2 mg. Rekomenduojama paros dozė yra skaičiuojama ir pagal suvartojamų kalorijų kiekį – 0,5 mg 1000 kcal. Daugiausiai vitamino B1 yra augaliniuose produktuose: rupaus malimo duonoje, pupose, žirniuose.
Daug tiamino yra grūdų luobelėse, todėl rupaus malimo miltų duona yra geras vitamino B1 šaltinis. Iš gyvūninių produktų svarbesni yra kiauliena, kepenys ir kitų organų mėsa, kiaušiniai.
Mažai tiamino yra pieno produktuose, vaisiuose ir daržovėse (bulvėse, morkose, kopūstuose). Tiaminas audiniuose nekaupiamas, todėl jau po 20 dienų ar anksčiau, jeigu nepakankamai suvartojama tiamino per parą, išsivysto jo stokos simptomai.
Turimomis mokslo žiniomis, būtent aktyvi tiamino rezorbcija yra pati svarbiausia ir reikšmingiausia. Todėl vandenyje tirpių tiamino vaistinių preparatų pasisavinimas kartais gali būti lėtas ir nepatikimas. Siekiant to išvengti 1950 m. buvo susintetinta nauja riebaluose tirpstančių, pasyviai žarnyne rezorbuojamų tiamino vaistinių preparatų karta, vadinamieji alitiamino homologai. Jiems priklauso fursultiaminas, sulbutiaminas, benfotiaminas. Benfotiamino galima įsigyti Lietuvos vaistinėse be recepto.
Aktyvi tiamino rezorbcija yra pati svarbiausia ir reikšmingiausia. Todėl lipiduose tirpūs dariniai, tokie kaip benfotiaminas yra absorbuojami virškinimo trakte 5 kartus greičiau į kraują ir audinius.*
– Kaip suprasti, ar organizme trūksta tiamino?
– Tiamino stoka organizme gali atsirasti dėl nepakankamos suvartojamos su maistu vitamino B1 rekomenduojamos paros dozės, sumažėjusios rezorbcijos žarnyne ir skrandyje dėl ligos ar po chirurginių operacijų, padidėjusio metabolinio poreikio, ar padidėjusio pašalinimo iš organizmo dėl ligų arba vartojamų vaistų.
Priešingai nei vit. D, vit. B12, folatų, kurių kiekius kraujyje galima pamatuoti atliekant laboratorinius kraujo tyrimus, tiamino koncentracija kraujyje yra nepatikimas rodiklis ir atspindi tik labai nedidelę viso kūno tiamino proporciją. Todėl tiamino stoką galima įtarti tik pagal požymius ir simptomus.
Piktnaudžiaujantys alkoholiu yra atskira ir dažna B1 stygiaus rizikos grupė.
Ankstyvieji tiamino stokos simptomai yra dažniausiai mažai specifiniai ir būdingi daugeliui kitų ligų: apetito stoka, nuovargis, dirglumas, raumenų mėšlungiai, galūnių tirpimas, gali atsirasti gleivinių ir odos spalvos pokyčiai, įtrūkę lūpų kampučiai, perštintis liežuvis.
Vėlyvieji tiamino stokos simptomai vadinami beriberi liga ir dažniausiai yra gyvybei grėsmingi:
-
širdies ir kraujagyslių sistemos (širdies nepakankamumas);
-
metaboliniai (nepaaiškinama metabolinė acidozė kraujyje);
-
neurologiniai (orientacijos, dėmesio koncentracijos sutrikimai, apatija, sumišimas, psichozė, delyras, sąmonės sutrikimas, koma, akių judesių sutrikimai, nevienodi vyzdžiai, regėjimo aštrumo susilpnėjimas dėl regos nervo pažeidimo, eisenos ir koordinacijos sutrikimai, ūžimas ausyse, klausos susilpnėjimas arba apkurtimas, nevalingi judesiai, kalbos sutrikimai, galūnių paralyžius, traukuliai).
Šiuo atveju gydymui reikalingos ypač didelės tiamino dozės – iki 1500 mg per parą.
– Kuriems žmonėms reikalingas didesnis vitamino B1 kiekis?
– Vitamino B1 paros dozė turi būti didesnė, jei vartojama daugiau angliavandenių, daug termiškai apdoroto ir rafinuoto maisto, nutukimo, nėštumo, žindymo, karščiavimo, lėtinių infekcijų, traumų, hipertireozės ir kitais atvejais, kai medžiagų apykaita yra pagreitėjusi.
Tiamino preparatai ypač reikalingi, sergant cukriniu diabetu, siekiant pagerinti angliavandenių pasisavinimą. Kavoje ir arbatoje yra medžiagų, skaidančių tiaminą, taigi kavą ir arbatą vartojant nesaikingai, taip pat reikalingas didesnis vitamino B1 kiekis per parą.
Piktnaudžiaujantys alkoholiu yra atskira ir dažna B1 stygiaus rizikos grupė. Poreikis gali išaugti vartojant kai kuriuos medikamentus (pvz., antibiotikus, diuretikus, dekstrozės tirpalus), sergant lėtiniu inkstų funkcijos nepakankamu, ypač kai taikomos hemodializės. Vyresnio amžiaus, netekę daug svorio, po skrandžio mažinimo operacijų, sergantys lėtiniu gastritu, Krono liga pacientai yra dar viena grupė, kuriai gali būti reikalingas vitamino B1 papildymas.
*Schreeb KH, Freudenthaler S, Vormfelde SV, Gundert-Remy U, Gleiter CH: Comparative bioavailability of two vitamin B1 preparations: benfotiamine and thiamine mononitrate (Letter). Eur J Clin Pharmacol 52:319 –320, 1997.
LT/BenArt/PA/I/02/01/03.16/15m
