„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2021 05 31

Žmonės po skiepų nevirsta magnetais – tam mokslininkai turi paaiškinimą

Naujas vakcinų nuo COVID-19 „šalutinis poveikis“ ir nauja melagiena: paskiepytų žmonių rankos tariamai ima traukti šaukštelius, šakutes, monetas, kitus metalinius daiktus, magnetus. To bijoti nereikia – pasiskiepiję žmonės nevirsta magnetais. Vakcinos suleidžiamos tokiomis plonomis adatomis, kad, net pavykus įskiepyti magnetinių savybių turinčio metalo gabaliuką, jis nebūtų toks didelis, kad pritrauktų stalo įrankius.
Muhibija Buljubasičius
Metalinius daiktus traukiantis vyras / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Mokslininkai netikėtus žmogaus kūno gebėjimus pritraukti metalinius daiktus aiškina riebia oda, kremu ar kokia nors gudrybe, pavyzdžiui, limpančia medžiaga.

Pripažino, kad nesąmonė

Pastarosiomis dienomis Lietuvos virtualioje erdvėje ėmė sklisti įrašai, tariamai patvirtinantys po skiepo atsirandantį žmonių kūnų magnetiškumą. Šiame pusaštuntos minutės vaizdo įraše rodoma, kaip „po vakcinos metalai ant kūno laikosi, spinduliuoja dažnį“.

Iš pradžių rodomas moters žastas, prie kurio esą laikosi nedidelės šakutės ir šaukštelis. Už kadro ispaniškai kalbantis vyras prideda ir metalinį kabliuką, bet šis nukrenta.

Vėliau žastas taip pat sėkmingai išlaiko monetos formos, bet didesnę už ją metalinę plokštelę. Moteris pajudina ranką, bet plokštelė nenukrenta. Galiausiai vyras specialiu aparatu pamatuoja magnetinę spinduliuotę ir iš šio pypsėjimo reikia suprasti, esą ji stipresnė nei turėtų būti.

Vėliau analogiškas eksperimentą atlieka dvi lietuvės – mama ir dukra. Tiesa, jis ne toks sėkmingas. Pastaroji prie mamos rankos prideda šaukštelį, bet šis, sekundėję išsilaikęs (gali būti, kad dėl rankos pakėlimo), nukrenta.

Ekrano nuotr. iš rumble.com/Ant rankos tariamai po skiepo laikėsi ne vienas metalinis daiktas
Ekrano nuotr. iš rumble.com/Ant rankos tariamai po skiepo laikėsi ne vienas metalinis daiktas

Tiesa, iš įrašo neaišku, ar moterys tikrai buvo paskiepytos (tai nerodoma) ir kokia tiksliai vakcina.

Bet vienoje socialinio tinklo grupėje, kurioje dalijamasi tikrais ir tariamais potyriais po skiepų nuo COVID-19, nurodyta, kad panašus poveikis pasireiškė po dviejų „Pfizer“/„BioNTech“ vakcinos dozių.

„Gavome dar vienos grupės narės žinutę su jos mamos vaizdo įrašu, kuriame ji stengėsi nufilmuoti (nors ir nelabai aiškiai pavyko, mat senolė nemoka naudotis telefonu), kaip jai prie skiepo vietos prilipęs šaldytuvo magnetukas“, – nurodyta prie keliolikos sekundžių trukmės prastos kokybės vaizdo įrašo.

Ekrano nuotr. iš rumble.com/Eksperimente sudalyvavo ir lietuvės
Ekrano nuotr. iš rumble.com/Eksperimente sudalyvavo ir lietuvės

Čia pat buvo pridėta, kad „pranešimo tikslas yra patikrinti šią informaciją su daugiau pasiskiepijusių“. Supratę, kad pataikė ant melagienos, po poros dienų patys grupės atministratoriai įrašą papildė paaiškinimu: „Kadangi daugiau vaizdo įrašų ar informacijos apie tokį poveikį nesulaukiame, nurašome visą šitą teoriją kaip bullšitą (angl. bullshit – nesąmonę).

Vakcinose mikroschemų nėra

Pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose pasipylė begalė panašių vaizdo įrašų. Panašu, kad dešimtys žmonių ėmė tikrinti, ar tikrai gali pritraukti metalinius daiktus arba magnetus. Be to, daliai net pavyko tai užfiksuoti.

Kai kurie ne atsitiktinai pastebėjo tariamai įgiję naują savybę, o sąmoningai prisijungė prie „magneto iššūkio“ ir tikrino, ar tikrai pritraukia metalinius daiktus arba magnetus. Tam net buvo sukurta grotažymė #magneticchallenge.

Sauliaus Žiūros nuotr./Vilniaus miesto klinikinės ligoninės medikų vakcinacija nuo COVID-19
Sauliaus Žiūros nuotr./Vilniaus miesto klinikinės ligoninės medikų vakcinacija nuo COVID-19

Įrašais pasidaliję žmonės tvirtino, kad eksperimento dalyviai neseniai buvo paskiepyti nuo COVID-19. Savybę pritraukti daiktus jie esą įgijo dėl vakcinose tariamai esančių mikroschemų su magnetais (pavyzdžiui, čia, čia, čia, čia, čia, čia, čia). „Mes – sučipuoti ir giliame mėšle“, – nevengdamas necenzūrinės leksikos, rėžė vienas eksperimentuotojas.

Tačiau nė vienas iš šių įrašų nepatvirtina magnetinės reakcijos, nei to, kad vakcinose esama mikroschemų. Tai yra viena populiariausių sąmokslo teorijų apie skiepus nuo COVID-19. Mikroschemų, nanodaviklių ar kitų įrenginių, veikiančių kaip magnetas ar skirtų kontroliuoti visuomenę, sekti žmogų arba rinkti apie jį įvairią informaciją, jau patvirtintose ir Lietuvoje naudojamose vakcinose nėra.

Kai kuriuose skiepuose esama nedidelio saugaus aliuminio kiekio, bet šis metalas nereaguoja į magnetą.

Šis mitas gimė, kai milijardierius, filantropas, vienas iš kompanijos „Microsoft“ įkūrėjų Billas Gatesas pasiūlė sukurti skaitmeninį pažymėjimą, kuriame būtų užfiksuota informacija apie asmens vakcinavimą.

Jo pasiūlyta technologija nėra mikroschema, iki šiol neįgyvendinta ir niekaip nesusijusi su vakcinų kūrimu, bandymais ar platinimu. Skiepuose nėra elektroninių komponentų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./B.Gatesas
AFP/„Scanpix“ nuotr./B.Gatesas

Pavyzdžiui, „Pfizer“/„BioNTech“ vakciną sudaro iRNR, lipidai, druskos ir kitos stabilizuojančios medžiagos, įprastai naudojamos vaistuose.

Vieno įrašo autorė prisipažino pajuokavusi

Dublino Trejybės koledžo Fizikos mokyklos profesorius Michaelas Coey’is aiškinimus, esą po skiepo žmogaus kūnas tampa magnetu, pavadino visiška nesąmone. Anot jo, reikėtų bent 1 g geležies, kad būtų galima pritraukti ir išlaikyti magnetą dūrio vietoje, o tokį kiekį žmogus tikrai justų.

„Tiesą sakant, mano žmona šiandien sulaukė antros „Pfizer“/„BioNTech“ vakcinos dozės, aš savąją gavau prieš dvi savaites. Patikrinau ir magnetai prie mūsų rankų nesilaikė!“ – agentūrai „Reuters“ tvirtino mokslininkas.

Šios kompanijos atstovė spaudai patvirtino, kad jų sukurtuose skiepuose nėra jokio metalo ir jos negali sukelti magnetinio atsako.

Ekspertų teigimu, tokiam atsakui sukelti reikėtų gerokai didesnio kiekio metalo, nei būtų galima sutalpinti į mažytę vakcinos dozę. Anot jų, visi žmonės yra šiek tiek magnetiški, nes organizme yra nedidelis kiekis geležies. Bet, ištirpusi vandenyje, ji nesunkiai atstumia magnetą.

PA Images/Scanpix nuotr./„Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcinos
PA Images/Scanpix nuotr./„Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcinos

„Nėra jokios fizinės priežasties (paskiepytiems žmonėms pritraukti metalą – red. past.), – BBC sakė Jungtinės Karalystės Nacionalinės galingų magnetų laboratorijos fizikas Ericas Palmas. – Adatos yra itin plonos. Net jei įskiepytum nedidelę magnetinę dalelę, ji būtų tokia maža, kad turėtų per mažai jėgos ką nors išlaikyti ant odos.“

BBC pakalbino vieno iš „TikTok“ platformoje pasirodžiusių įrašų, esą patvirtinančių vakcinos magnetinį poveikį, autorę Emily. Mergina prisipažino pajuokavusi: „Tai šimtu procentų buvo juokas, nes sesuo paklausė, ar mano ranka po skiepo tapo magnetu.“

Ekrano nuotr. iš rumble.com/Ant rankos tariamai po skiepo laikėsi moneta
Ekrano nuotr. iš rumble.com/Ant rankos tariamai po skiepo laikėsi moneta

Sulaukusi begalės komentarų, ji ėmė uoliai įtikinėti žmones, kad tai nėra tiesa, kad ji palaižė magnetą, todėl jis prikibo. Neatlaikiusi tokios reakcijų lavinos, Emily galiausiai ištrynė įrašą, „kad žmonės nesuprastų klaidingai ir neatsisakytų skiepytis“.

„Netikėkite tuo, ką matote „TikTok“, „Facebook“ ar „YouTube“, – mergina kategoriškai pasiūlė BBC reportaže.

Ranka gali išlaikyti metalą, bet ne dėl skiepų

Net jei kai kuriuose vaizdo įrašuose žmonės akivaizdžiai „padėjo“ metaliniams daiktams laikytis ant rankos, pavyzdžiui, laikė ją kiek pakeltą, kituose monetos ar magnetukai nenukrito net ranką pajudinus. Kaip tai pavyko?

Minėtas E.Palmas teigė, kad monetą prie odos prilipdyti nesunku, dažnas vaikas tai yra išbandęs. Monetos laikosi dėl odos išskiriamo aliejaus. Galų gale galima griebtis įvairių gudrybių, pavyzdžiui, panaudoti kokią nors prilipdančią medžiagą.

Britų ir amerikiečių autorius, pseudomokslinių ir sąmokslo teorijų griovėjas Mickas Westas šiame vaizdo įraše paaiškino, kad yra keli būdai padėti metalui prilipti prie kūno. Anot jo, tai yra „atnaujintas senas triukas“.

„Youtube“ nuotr./„Magnetinis vyras“
„Youtube“ nuotr./„Magnetinis vyras“

„Magnetai, monetos ir kiti glotnūs daiktai prikibs prie odos, jei ji tiesiog šiek tiek aliejinga. Pašalinkite aliejų ir niekas nebelips“, – paaiškino jis.

Kai kurių žmonių oda natūraliai riebi, kiti nuolat naudoja kremus ir losjonus. Norint pakartoti triuką, galima žastą patepti lašeliu kremo. Ar bet kurią kitą kūno vietą – magnetuką „pritraukė“ ir M.Westo nosis.

„Tai – nieko bendro su vakcinomis“, – patikino sąmokslo teorijas griaunančių tinklalapių metabunk.org ir contrailscience.com įkūrėjas.

Faktų tikrinimo tinklalapyje „Fact and Furious“ iškelta dar viena hipotezė – kad metalą gali padėti pritraukti ne vakcinos, o peties protezai. Mat juose esama kobalto – magnetiško metalo.

Patikimi šaltiniai

Informacinę erdvę stebinčių institucijų atstovai pataria nenaudoti socialinių tinklų kaip vienintelio informacijos šaltinio ir ypač skeptiškai vertinti bet kokią informaciją, skelbiamą komentaruose.

Raginama rinktis oficialių institucijų, patikimų žiniasklaidos priemonių duomenis bei akylai stebėti, iš kur atkeliauja informacija.

Oficialią informaciją apie COVID-19 pateikia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Statistikos departamentas, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC).

Jei kyla klausimų dėl COVID-19 vakcinos, siųskite juos mūsų redakcijai el. pašto adresu skiepai@15min.lt.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“