Šio projekto iniciatorių, Lietuvos mokinių parlamento, pirmininkės Gabrielės Makarevičiūtės teigimu, pasiektas mokinių aktyvumas viršijo lūkesčius, nes įsivertinimai vyko laisvadienių metu ir mokiniai juose dalyvavo be jokios prievolės.
„Abiturientų pasiekti rezultatai yra dėsningi. Tiek biologijos, tiek matematikos etapų rezultatai labai panašūs į praėjusių metų valstybinių brandos egzaminų, ir tik istorijos etape mokiniams sekėsi žymiai geriau nei 2014 m. egzamine, tačiau ir šiame įsivertinime pasiekti rezultatai yra panašūs į 2011, 2012 ir 2013 m. valstybinio egzamino rezultatus“, – sako vieno iš šio projekto organizatorių, internetinės sistemos „Egzaminatorius.lt“ metodikos vadovė Jūratė Mikulevičiūtė.
Projekte aktyviausiai dalyvavo didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno bei Šiaulių – mokiniai. Iš šių miestų įsivertinimo užduotis sprendė atitinkamai 1883, 845 ir 652 dalyviai. Iš mažesnių savivaldybių aktyvumu išsiskyrė Mažeikiai. Beveik 300 šio Lietuvos miesto mokinių įsivertino savo žinias ir gebėjimus.
Projekto metu „Egzaminatorius.lt“ svetainėje vykdytos apklausos duomenimis, net 79 proc. „Įsivertink prieš egzaminą“ dalyvių rekomenduotų šį projektą savo draugams, o vienu pagrindiniu įsivertinimo motyvu abiturientai laikė galimybę pasilyginti savo žinias su kitais Lietuvos mokiniais.
Beveik visi mokiniai žino ką švenčiame liepos 6 d.
Praėjusį sekmadienį vykusiame paskutiniame istorijos etape dalyvavo beveik 4 tūkst. Lietuvos mokinių (iš jų – beveik 2700 abiturientų). Šis įsivertinimas išsiskyrė dideliu gerus rezultatus pasiekusių abiturientų skaičiumi. Net 16 proc. dalyvavusių abiturientų pagal surinktus taškus pasiekė aukštesnįjį pasiekimų lygį, 70 proc. dalyvių atitiko pagrindinį pasiekimų lygį ir tik vos 2 proc. užduotis atliko nepatenkinamai. Palyginimui, matematikos įsivertinime net 13 proc. abiturientų užduotis atliko nepatenkinamai ir vos 2 proc. pagal surinktus taškus pasiekė aukštesnįjį pasiekimų lygį.
Anot ekspertės, sunkiausiai abiturientams sekėsi įveikti veiklos srities „Visuomenė Šaltojo karo ir komunizmo žlugimo Europoje laikais“ klausimus. Lengviausiai abiturientai gliaudė užduotis, reikalaujančias žinojimo, kuriais metais Lietuva tapo ES nare ar kuriai jaunimo organizacijai galėjo priklausyti sovietinių laikų mokinys. Beveik visi (93 proc. mokinių) teisingai atsakė, kokią valstybinę šventę švenčiame liepos 6-ąją ir kokiam įvykiui paminėti skirta ši diena.
Abiturientams sunkiausi klausimai buvo tie, kur reikėjo remtis keliais istoriniais šaltiniais – tekstais ir karikatūromis.
Abiturientams sunkiausi klausimai buvo tie, kur reikėjo remtis keliais istoriniais šaltiniais – tekstais ir karikatūromis. Šie klausimai reikalauja gilios šaltinių analizės ir aukštesniųjų gebėjimų, o ne tik paviršutinio žinojimo. Po istorijos įsivertinimo „Egzaminatorius.lt“ ekspertai atliko užduotį sudarančių klausimų statistinę analizę ir išsiaiškino, kad užduotis, kaip ir buvo planuota, abiturientams buvo vidutinio sunkumo. Ją sudarė 22 proc. lengvų klausimų, 53 proc. vidutinio sunkumo ir 25 proc. sunkių klausimų.
Mokiniai atliko iš 60 klausimų sudarytą užduotį. Jos matrica, struktūra ir vertinimas buvo rengti remiantis valstybinio istorijos brandos egzamino programa ir sistemos „Egzaminatorius.lt“ galimybėmis. Užduotį mokinys galėjo atlikti tik vieną kartą, o jos atlikimui buvo skirtos 2 valandos.
Projektą „Įsivertink prieš egzaminą“ įgyvendino Lietuvos mokinių parlamentas kartu su internetine ruošimosi brandos egzaminams sistema „Egzaminatorius.lt“.
