15min studijoje savo emocijomis ir įspūdžiais iškart po egzamino dalijosi Vilniaus licėjaus abiturientai Tomas Sinkevičius ir Veronika Gvozdovaitė.
Be to, diskusijoje apie egzamino temas, jų aktualumą šiandienai, egzamino tvarką ir vertinimo kriterijus dalyvavo ir Vilniaus universiteto dėstytoja, Lietuvių kalbos instituto darbuotoja, lituanistė ir kalbos tyrinėtoja Loreta Vaicekauskienė bei švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas.
Temas vertina palankiai
T.Sinkevičius ir V.Gvozdovaitė egzamine rinkosi literatūrinį rašinį. Tomas nagrinėjo gyvybės vertę literatūroje, o Veronika – susvetimėjimo problemą.
Abu abiturientai teigė, kad šiemet egzamino užduotys ir joms atskleisti rekomenduojami autoriai buvo palankūs.
Po egzamino Vilniaus licėjaus auklėtiniai jautėsi tvirtai, jautėsi padarę viską, kas geriausia. Todėl laukia gerų vertinimo rezultatų.
„Tikiuosi, kad jūsų darbai bus vertinami laisvo žmogaus, kad temos atskleidime apie susvetimėjimą nebus geidaujamas moralizavimo momentas, nes aš manau, kad tai – sukta tema, nes ją galima suideologinti, prikišamai norėti vienišumo svetimoje aplinkoje akcento, atmetant abiturientų žiūros kampą, kaip jie mato tą reiškinį ir kūrinį“, – svarstė L.Vaicekauskienė.
Lituanistė prisipažino, kad pagal nurodytus darbų vertinimo kriterijus ji neištaisytų nė vieno rašinio.
„Aš nesuprantu, apie ką ten kalbama. Kaip suprasti, kad negalima rašinio pradėti nuo autoriaus, kad tema negali prasidėti nuo pavardės, kad reikia pradėti nuo bendro teiginio? Kodėl negali? Toks vertinimo reglamentas vertintojus veikia kaip savicenzūra, imi save cenzūruoti, kad tik nesuklystum ir negautum per galvą, – piktinosi L.Vaicekauskienė. – Dievas ar sąžinė tegul būna jų (vertinimo kriterijų kūrėjų – red. past.) teisėjas.
Jos nuomone, egzaminas visų pirma turėtų būti orientuotas į žmogaus gebėjimų atskleidimą, o ne nubaudimą ir klaidos suradimą.
A.Varanauskas su tuo visiškai sutiko ir teigė, kad šiemet vertinimo sistema bus liberalesnė, o vertintojai turės laisvesnes rankas.
„Bet ar jų galvose hardai buvo pakeisti?“ – retoriškai klausė L.Vaicekauskienė.
Ateityje – ne egzaminas, o kaupiamasis balas
A.Varanauskas pažymėjo, kad mokytojai pirmiausia turėtų suvokti, kad mokinius ruošia ne egzaminams, o gyvenimui.
Jis neslėpė, kad ateityje lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas turėtų keistis.
Tikėtina, kad neliks skirties tarp literatūrino rašinio ir samprotavimo. Abiturientams tiesiog bus pasiūlytos kelios temos, kurias jie turės atskleisti.
„Skirstyti rašinius į literatūrinį ir samprotavimo nėra tikslinga“, – sutiko ir T.Sinkevičius.
„Tai yra nesusipratimas, – dar kategoriškiau pasisakė L.Vaicekauskienė. – Samprotavimas – kas tai per žanras? Ar mes kitą dalyką darydami atjungiame smegenis?“
Ji pažymėjo, kad egzamine galėtų būti pateikiamos temos be jokių rekomenduojamų autorių. Tokiu būdu patys abiturientai rinktųsi, kokiais šaltiniais remtis. Girdi, tai galėtų būt net ne rašytojų, ne menininkų tekstai: juk mes gyvename nežinomų tekstų jūroje ir turėtume turėti gebėjimų juos skaityti ir analizuoti.
A.Varanauskas užtikrino, kad ateityje taip ir bus. Tačiau įgyvendinant tokį planą reikėtų pradėti ne nuo egzaminų, o nuo ugdymo turinio atnaujinimo. Be to, ministrės patarėjas sakė, kad ateinančioms abiturientų kartoms bus koreguojama ir egzaminų vertinimo tvarka.
Tikėtina, kad abiturientų žinios bus vertinamos ne tik per egzaminą, bet ir kaupiamuoju balu. Tokiu atveju egzaminas sudarytų tik dalį viso vertinimo: „Tačiau kaupiamąjį balą galime įvesti ne anksčiau nei po dvejų metų, nes apie naują tvarką turėtų žinoti moksleiviai prieš ateidami į 11 klasę.“
