Ministras teigė, kad mokyklų tinklo klausimas – labai rimtas ir turėtų būti adresuotas savivaldybėms – ugdymo įstaigų steigėjoms. Jis taip pat tikino žinantis atvejų, kai vaikai į mokyklas priskiriami fiktyviai.
„Kai kuriais atvejais nebelieka vaikų, tebelieka mokytojai, vaikai yra prirašinėjami, darbuotojų daugiau mokykloje negu vaikų. Ir spekuliuojama tuo, aš tokių faktų žinau. Ar tai yra sąžininga vaikų atžvilgiu? Kaip tada lėšos yra išleidžiamos? Ar mes galime toleruoti tokius dalykus? Tai nepagarba pačiam mokytojui, pačiai mokyklai“, – dėstė A.Monkevičius ir pridūrė, kad mokyklų tinklą turime tvarkyti sąžiningai ir oriai.
„Neužgaudami mokytojų orumo, neišmesdami žmonių į gatvę, neišvarydami iš Lietuvos, mes galim spręsti, bet tą turime daryti sąžiningai ir matyti, pirmiausia, vaikus“, – sakė ministras.
Jis kėlė klausimą, „ar tikrai kokybė įmanoma, jeigu mokytojų yra daugiau negu vaikų“.
„Jeigu mes paliksime uždaras, mažas mokyklas, kur, kaip sakiau, yra visiškai ydinga situacija, ar čia bus į vaiką orientuotas finansavimas?“ – svarstė naujasis švietimo, mokslo ir sporto ministras.
A.Monkevičius siūlė mokėti prognozuoti darbo rinkos poreikius, ieškoti būdų, kaip galima būtų pedagogus „nukreipti, perkvalifikuoti“.
Kad Lietuvoje – daugiau nei 6 tūkst. pedagogų perteklius, remdamasi Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro duomenimis, interpeliacijos atsakymuose nurodė buvusi švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Tiesa, ji pažymėjo, kad šis perteklius netolygus, todėl kai kur pedagogų esą trūksta jau dabar, kai kur šis trūkumas nenumatomas.
Anot J.Petrauskienės, pedagoginių valandų perteklius matomas Vilniaus, Kauno miestų savivaldybės, Marijampolės, Trakų, Mažeikių, Skuodo rajonuose. Tai rodo mokytojų trūkumą šiuose regionuose.
Tuo metu dalyje regionų – Alytuje, Klaipėdoje ar Vilkaviškyje ir kituose – mokytojų yra per daug.
Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė programos priemonių įgyvendinimo plane yra numačiusi bendrojo ugdymo mokyklų, turinčių mažiau kaip 120 mokinių, skaičių iki 2020 metų sumažinti 80 proc.
Pats S.Skvernelis 2016-aisiais, kandidatuodamas į Seimą, BNS teigė: „Aš manau, kad mes negalime žiūrėti per racionalumo ir ekonominę prizmę, kai kalbame apie vaikų švietimą ir mokyklų vaidmenį. Mes kategoriškai pasisakome – niekada neuždarinėsime kaimiškų mokyklų.“
Apie tai, kad ugdymo įstaigos kaimiškose vietovėse nebus uždarinėjamos, 2017-aisiais pasisakė ir valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis.
„Dabar pradinio amžiaus vaikų, ypač kaime, yra labai mažai, tačiau po šešerių septynerių metų jų bus daug. Todėl nelogiška būtų siūlyti sprendimus dėl dabar esančio mažo vaikų skaičiaus uždarinėti mokyklas. Tiesiog dabar mums reikia išgyventi tuos kelerius metus“, – interviu „Vakaro žinioms“ dėstė politikas.
Jis taip pat aiškino, kad „geltonieji autobusiukai nėra sprendimas“. Esą „tai yra negatyvus veiksmas, sugalvotas daug anksčiau, kai buvo uždarinėjamos mokyklos, o moksleiviai pavežami“.
„Buvo manyta, kad taip klausimas išspręstas, tačiau emigracijos procesai ir visa kita parodė, kad tai buvo klaida“, – sakė R.Karbauskis.
