LSAS, išnagrinėjusi 2010 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, atkreipia dėmesį, kad skiriamų lėšų kolegijų studijų krepšeliams mažinimas beveik trečdaliu (nuo 19 mln. iki 12.8mln. litų) prieštarauja aukštojo mokslo reformos siekiui subalansuoti pasiskirstymą tarp aukštojo mokslo sektorių.
„Mažesnis kolegijų finansavimas reiškia ir toliau išliekančias palankesnes stojimo į universitetus sąlygas, ką mes matėme praėjusio priėmimo metu. Tai prieštarauja ne tik mokslo ir studijų reformos, bet ir lygios konkurencijos principams. Dar kovo pradžioje Švietimo ir mokslo ministerijai pristačius reformos padarinių analizę, buvo teigta, kad valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius ne mažės, o priešingai, netgi padidės, bei bus sureguliuotas pasiskirstymas tarp sektorių. Ruošiamas biudžetas nesudaro sąlygų šiems pokyčiams įgyvendinti,“ – teigia LSAS prezidentas Arūnas Mark.
Beveik 5 proc. sumažėtų asignavimai mokslo ir studijų sričiai. Aukštosioms mokykloms numatoma skiriamas lėšas mažinti apie 17 proc., kas daugiausiai palies dėstytojų atlyginimus (jie bus mažinami apie 10 proc.).
„Vyriausybei siūlant ženkliai mažinti valstybės asignavimus švietimui ir mokslui, galima tik konstatuoti, kad neefektyviai bandoma biudžeto spragas dangstyti mokslo sąskaita. Pritarus tokiam projektui neigiamus pokyčius pajus visa akademinė bendruomenė, kadangi mažinant lėšas dėstytojų atlyginimams nukentės ir studijų kokybė,“ – sako A. Mark.
LSAS jau ne kartą pabrėžė, jog mokslas ir studijos turi išlikti prioritetine sritimi, padėsiančia Lietuvai net tik išlikti ekonomiškai stabiliai, bet ir konkurencingai žinių ekonomikos amžiuje. Būtina ne tik ieškoti papildomų finansavimo šaltinių, skiriamų švietimui ir mokslui, bet ir efektyviau naudoti esamas valstybės lėšas.
Daugiau Studentų blogo naujienų rasite čia.
