Iš 702 tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklaustų studentų 42,7 proc. teigė, kad jų fakultete sukčiaujama per atsiskaitymus, 24,4 proc. – kad yra plagijavimo, 17,7 proc. – falsifikavimo atvejų.
Tokia yra praktika. O studentų polinkis sukčiauti dar didesnis – jei tai lemtų dalį galutinio studijų dalyko įvertinimo, per atsiskaitymus nusirašinėtų 73,3 proc., plagijuotų 60,3 proc., falsifikuotų darbus 43,6 proc. apklaustųjų.
4 iš 5 studentų sutiktų „pasitikrinti“ atsakymus su puikiai besimokančiu kolega, jei testo metu dėstytojas išeitų iš auditorijos, kartu su kitu studentu atsakytų į dėstytojo raštu užduotus klausimus, bandytų sužinoti galimus testo klausimus, jei turėtų pažįstamų, jau rašiusių testą pas tą patį dėstytoją.
Tyrimo duomenimis daugiau nei pusė apklaustų studentų pateisina kitų nesąžiningą elgesį.
Sąžiningiausi – humanitarinių, o nesąžiningiausi – technologinių ir socialinių mokslų studentai. Universitetų studentai taip pat kiek „švaresni“ nei kolegijų.
Problema – Lietuvos kultūroje
Įdomu tai, kad net 70 proc. studentų, kurie patys yra linkę sukčiauti, mano, kad akademinis nesąžiningumas – rimta problema. Pusė jų sutinka, kad sukčiavimas kenkia kitiems studentams.
Tiesa, Lietuvos mokslo tarybos Mokslo programų skyriaus vedėjo Eugenijus Stumbrio nuomone, kaip tik, jei net 30 proc. studentų nelaiko nesąžiningumo problema, o pusė nemano, kad sukčiavimas kenkia kitiems studentams, dar daug šioje srityje reikia atlikti ir tokie skaičiai – ne pakankami, o gerokai per maži.
Anot Mykolo Romerio universiteto Teises fakulteto lektoriaus Tomo Girdenio, nesąžiningumo priežasčių reikia ieškoti visuomenėje: „Pagrindinės problemos – Lietuvos kultūroje. Skaičiau spaudoje, kad buvo pagautas nusirašinėjantis studentas, apie tai pranešė kitos studentės. Paskaičiau ir komentarus – pusė komentarų kliuvo toms studentėms, kurios pranešė. Lietuvoje netoleruojamas bet kuris, bendradarbiaujantis su valdžia, kitaip tariant, stukačius.“
Kaip teigė Lietuvos žurnalistu sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, tai, kad studentai nusirašinėja – natūralu: „Ar nusirašinėsi, ar nenusirašinėsi – diplomo vertė, nepykit, ta pati.“ Anot jo, daugelyje vietų reikalaujama ne žinių, o diplomo, tad jaunam žmogui kyla klausimas, kodėl gi jis turėtų kažką mokytis.
Blogos naujienos visuomenei
Prie sąžiningumo skatinimo galėtų prisidėti, nors ir labiau represinėmis, o ne prevencinėmis priemonėmis, Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba. Tiesa, kaip pastebėjo LSS prezidentas Dainius Dikšaitis, nors ji buvo numatyta dar 2009-aisiais Mokslo ir studijų įstatyme, iki šiol dar nėra nei nei kontrolieriaus, nei tarnybos.
Tyrimo metu taip pat apskaičiuotas ir akademinio sąžiningumo indeksas. Tai skaičius, kuris, atliekant vėlesnius tyrimus, padės nustatyti, ar nesąžiningumo aukštajame moksle mažėja, ar daugėja.
Seimo nario Manto Adomėno nuomone, nesąžiningumo problema aukštajame moksle – daug reikšmingesnė, nei gali atrodyti. „Aukštasis mokslas – tai sritis, kurioje sąžiningumas ir ištikimybė tiesai yra jos pačios apibrėžimo dalis. Čia nesąžiningumas turi visai kitą reikšmę. Jeigu mes nesugebame su tiesa kalbėti apie akademinius dalykus – tai blogos naujienos visai visuomenei“, – teigė M. Adomėnas.
