1. Itin motyvuoti studentai
Įstoti į Kembridžą yra be galo sunku. Ir ne tik todėl, kad mokslo metai čia
kainuoja nuo 16 iki 38 tūkst. svaro sterlingų (20–48 tūkst. eurų). Net ir turint dešimtys tūkstančių studijoms, tai negarantuoja teigiamo rezultato – statistika rodo, kad į Kembridžą įstoja vos kas penktas kandidatuojantis.
Harvarde teks peržengti dar didesnį barjerą – 2019 m. čia bus priimta vos penki procentai norinčių arba kas dvidešimtas kandidatas. Čia mokslas metams vidutiniškai kainuoja apie 60 tūkst. dolerių (53 tūkst. eurų).
Tam, kad kandidatas būtų pakviestas pokalbiui į Kembridžo universitetą, jis turi būti išlaikęs bent tris egzaminus aukščiausiu balu. Pokalbio metu komisija vertina būsimo studento motyvaciją, mąstymą ir kūrybiškumą. Pvz., 2006 m. 5 228 studentų, kurie bent iš trijų egzaminų gavo aukščiausius įvertinimus, prašymai stoti buvo atmesti.
Būtent pokalbis yra laikomas kritiniu momentu stojant – jo metu retai, bet pasitaiko, kad daromos nuolaidos dėl egzaminų išlaikymo aukščiausiu balu reikalavimo, jei studentas yra įdomus, motyvuotas ir kūrybiškas.
Harvarde kreipiamas dėmesys ne tik į pačio kandidato rezultatus, tačiau ir į tai, ar jo tėvai baigė šią aukštąją mokyklą.
2. Unikalus studijų metodas
Kembridže studijos susideda iš keturių dalių: paskaitų, seminarų, praktikos ir darbo su tutoriumi.
Fakultetai organizuoja paskaitas, kurias gali lankyti visų studijų studentai. 50 minučių paskaitos vidutiniškai pritraukia apie kelis šimtus studentų. Seminare gilinamos paskaitose gautos žinios – čia dirbama grupėse nuo 10 iki 30 studentų iki dviejų valandų. Per praktinius užsiėmimus gludinami reikalingi įgūdžiai – užsiėmimai vyksta laboratorijose.
Tutorių programa sudaro Kembridžo mokymo šerdį ir vadinama unikalia – čia mokymasis vyksta mažose grupėse arba individualiai. Tutoriais tampa žinomi ar lyderiaujantys savo srities specialistai. Jei studentui reikia daugiau nei vieno tutoriaus savo studijų programai, universitetas užtikrina jų pritraukimą, todėl per savaitę studentas gali konsultuotis su keturiais tutoriais. Konsultacijos teikiamos vieną kartą per savaitę 1-2 valandas, jų metu užtikrinamas ir grįžtamasis ryšys, tačiau tutoriaus nurodymai studentui nėra privalomi – jis pats sprendžia, ar jais pasinaudoti.
3. Platus išsilavinimas
Pripratę prie specializacijų jau nuo pirmo studijų kurso, nustebsite patekę į Kembridžą – žemiausioje studijų pakopoje visiems sėkmingai baigusiems studentams įteikiami laisvųjų menų (artes liberales) bakalauro diplomai. Studijų baigimo dokumentas įteikiamas tik tiems, kurie užbaigia devynis trimestrus (trijų metų studijas). Jei studijuojama ketverius metus arba dvylika trimestrų, toks studentas gali vadintis mokslo, inžinerijos ar matematikos magistru.
Harvarde bakalauro studijos tęsiasi ketverius metus ir jos koncentruojasi į „menus ir mokslus“. Nuo 2008 m. reikalaujama, kad visi studentai per studijų metus būtų baigę aštuonis bendrus kursus: Estetinis ir bendras suvokimas, Kultūra ir tikėjimas, Empyrinė ir matematinė logikos, Samprotavimai apie etiką, Mokslas apie gyvosios gamtos sistemą, Mokslas apie fizinę visatą, Pasaulio visuomenės ir Jungtinės Valstijos pasaulyje.
4. Nobelio premijų laureatai ir JAV prezidentai
Harvardą yra baigę 8 JAV prezidentai, 62 šiuo metu gyvenantys milijardieriai. Apie 150 Nobelio premijų laureatų yra vienaip ar kitaip susiję su šiuo universitetu.
Kartu Kembridžo pavadinimu minimi 92 Nobelio premijos laureatai. Šios prestižiškiausios mokslo pasaulyje premijos laureatai yra/buvo studentai, dėstytojai, darbuotojai ar priklauso alumnių draugijoms. Universitetą kasmet baigia daugiau filosofijos mokslo daktarų nei bet kurį kitą britų universitetą – antroje vietoje likęs Oksfordas per metus į pasaulį paleidžia 30 proc. mažiau mokslo daktarų.
Toks milžiniškas akademinis aparatas turi turėti stiprų ekonominį pagrindą. Harvardas valdo didžiausią fondą tarp universitetų pasaulyje. Skaičiuojama, kad jis viršija 30 mlrd. JAV dolerių (26 mlrd. eurų). Kembridžas praėjusiais metais gavo 1,64 mlrd. svarų sterlingų (2 mlrd. eurų) pajamų.
-
Ranka į ranką su verslu
Pagal Bendrąjį universitetų gidą, Kembridžo universitetas buvo įvardintas kaip geriausias Jungtinės Karalystės (JK) universitetas – šitas reitingas susideda iš įvairių faktorių, studentų pasitenkinimo dėstymo kokybe ir absolventų galimybėmis gauti darbą. Šis universitetas buvo įvardintas kaip 2-asis JK pagal absolventų pasiruošimą darbo rinkai – rodo didžiausių Britanijos įmonių apklausa.
Universitetas palaiko artimus ryšius su technikos verslo klasteriu „Silicio pelkė“ („Silicon Fen“) arba kitaip vadinamu „Kembridžo fenomenu“, kurio vienu iš steigėjų jis yra. Pasaulyje yra tik viena vieta, kuri pritraukė daugiau rizikos kapitalo investicijų – tai Silicio slėnis. Kembridžo klasteryje nuo įsikūrimo 1998 m. susikūrė apie tūkstantis įmonių.
Tuo tarpu Harvardo universitetas įvardinamas kaip geriausias pasaulyje. Šios aukštosios mokyklos absolventas po baigimo gali tikėtis vidutinės 60 tūkst. dolerių algos (53 tūkst. eurų). Jei absolventas nusprendžia ieškoti darbo finansų sektoriuje, tai jo metinis atlyginimas gali siekti 110 tūkst. dol. (100 tūkst. eurų). Harvardo verslo mokykla laikoma viena geriausių verslo mokyklų pasaulyje. Be studijų programos ji leidžia verslo knygas, užsiima atvejų analize, leidžia vieną žinomiausių verslo žurnalų „Harvard Business Review“.
6. Įkvėpė studijas Lietuvoje
Vytauto Didžiojo universitete įkurta ir rudenį pradės veikti „Academia Cum Laude“ studijų programa. Šios Lietuvoje precendento neturinčios studijos sieks suderinti Harvardo ir Kembridžo studijų modelius bei leis studentams patiems pasirinkti, kaip studijuoti – plečiant ar gilinant savo žinias. Studentas galės rinktis gilinti žinias konkrečioje studijų programoje, specializaciją pasirenkant vėliau, arba laisvųjų menų (artes liberales) sistemą atitinkančias, platų dalykų spektrą apimančias studijas.
Plačiau apie studijas galite paskaityti Vytauto Didžiojo universiteto tinklalapyje, paspaudę šią nuorodą.
