Nereikia pakartotinai akredituoti, pakanka pakeisti nuostatus
Už švietimą atsakinga Vilniaus savivaldybės vicemerė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškųjų šeimų sąjungos (LLRA–KŠS) atstovė Edita Tamošiūnaitė priminė, kad savivaldybės taryba dar šį pavasarį pakeitė gimnazijos ugdymo planą – mokyklai tuomet leista komplektuoti 5–8 klases, kreiptasi į ministerija su prašymu akredituoti gimnaziją su ekologine pakraipa.
„Iš ministerijos gavome atsakymą, kad mokykla akredituota dar 1998 metais, jos pakartotinai akredituoti nereikia, ir savivaldybė, jeigu leidžia įgyvendinti tą sampratą, paprasčiausiai turi pakeisti nuostatus, jie ir keičiami“, – BNS teigė vicemerė.
Anot jos, šią savaitę tarybai siūloma keisti gimnazijos nuostatus – leisti įgyvendinti ekologijos ir aplinkos technologijų ugdymo sampratą bei leisti vykdyti bendrąjį ugdymą, t.y. turėti 1–12 klases. Šių permainų švietimo įstaigoje siekiama po politinės rokiruotės Vilniaus savivaldybėje, kai iki tol valdančiojoje koalicijoje su liberalais buvusius konservatorius pakeitė LLRA-KŠS atstovai.
Vicemerė aiškiai nepasakė, ko tiksliai siekiama suteikiant galimybes mokyklai formuoti ir pradines klases.
„Jų tikslas – įgyvendinti aplinkosaugos sampratos elementus“, – teigė ji.
Švietimo sritį anksčiau prižiūrėjęs vicemeras, opozicinių konservatorių frakcijos seniūnas Valdas Benkunskas tikina, kad toks sprendimas pakenktų kitai Naujamiesčio ugdymo įstaigai – Simono Konarskio pagrindinei mokyklai, joje taip pat mokoma lenkiškai.
„Tai yra sudėtinė dalis tos kainos, kurią liberalai ir Remigijus Šimašius turi mokėti už tai, kad lenkai atėjo į koaliciją. Užuot vykdžius racionalią, vaikų skaičiumi ir kitais objektyviais kriterijais paremtą, dar 2015-aisiais patvirtintą tinklo pertvarką, einama tuo keliu, kad kurpiamos dvylikametės ilgosios mokyklos. Jos iš esmės daugiau vaikų neturės, bet daromos išlygos, kurios iškraipo visą tinklą“, – BNS teigė V.Benkunskas.
Savivaldybės taryba rugpjūtį taip pat buvo nusprendusi S. Konarskio mokyklai prašyti ilgosios gimnazijos statuso su novatoriško verslumo ugdymo pakraipa, tačiau Švietimo ir mokslo ministerija tuomet prašymo netenkino.
Ekologijos kryptis tėra tik „pritempimas“?
V.Benkunskas priminė, kad 2015-aisiais taryba, tvirtindama bendrąjį ugdymo planą, buvo nusprendusi A. Mickevičiaus gimnazijoje palikti tik 9–12 klases. Anot jo, pati ekologinė samprata „neturi nieko bendro“ su mokyklos ugdymu, tai yra tėra „pritempimas“ siekiant politinių tikslų. Keičiant sprendimus, jo nuomone, A.Mickevičiaus gimnazija pagal dabartines demografines tendencijas galėtų užpildyti kiek daugiau nei trečdalį, S.Konarskio – apie pusę turimų pajėgumų.
„Tai yra Valdemaro Tomaševskio noras turėti visas mokylas dvylikametes. Švietimo įstatymas, sistema jiems negalioja“, – teigė konservatorius.
Išimtys tautinių mažumų mokykloms daromos Varšuvos pareigūnams įvairių lygių susitikimuose raginant Lietuvos valdžią rūpintis lenkiškų mokyklų išsaugojimu. Sostinės vicemeras ir socialdemokratų vadovas Gintautas Paluckas anksčiau tvirtino, kad yra kalbėjęs ir su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi apie galimybes suteikti išimtis lenkiškų kalba mokančioms mokykloms, tačiau, anot G.Palucko, tai padaryta po konsultacijų su tautinių mažumų, tėvų bendruomenėmis.
Švietimo įstatymas numato, kad ilgoji gimnazija, kurioje vaikai ugdomi nuo 1 iki 12 klasės, gali išlaikyti vidurinę ugdymo programą, jei tai yra vienintelė teritorijoje esanti tautinės mažumos mokykla, taip pat jei ji vykdo specializuoto ugdymo krypties programą, kuriai reikalingas ugdymo nuoseklumas.
