Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

A.Monkevičius: intensyviai dirbama ruošiant nuotolinio mokymo galimybes kitiems metams

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius sako, jog šiuo metu vyksta intensyvūs darbai siekiant gerinti nuotolinio mokymo programas ir galimybes kitiems mokslo metams.
Nuotolinės pamokos
Nuotolinės pamokos / Valdo Kopūsto / 15min nuotr.

„Šiuo metu labai intensyviai dirba ir kartu su tarptautiniais ekspertais nuotoliniu būdu konsultuojasi grupė, kuri atnaujina bendrojo ugdymo programas ir dabar jau liko penki mėnesiai panašiai, kuomet pirmieji projektai bus parengti. Skaitmeninimo dalis, kuri persmelkė dabar viską – ir turinį, ir priemones, ir šaltinius, mokytojų kompetencijos tobulinimą, platformas, kurias dabar jau išbandėme – visa tai vyksta labai intensyviai“, – Seimo Švietimo ir mokslo komitete trečiadienį sakė ministras.

Pasak jo, planuojama birželio 18 dieną surengti pristatymą ir pasitarimą prieš naujus mokslo metus, kur būtų pristatyta apibendrinta šiuo metu turima patirtis.

Pasak ministro, kadangi nuo 10 iki 20 procentų skirtingų savivaldybių mokyklų renkasi šiuos mokslo metus baigti mišriu būdu, bus galima įvertinti jų praktinę patirtį.

„Mes turėsime ir praktiką tam tikrą, kuria galėsime remtis rugsėjo 1-ąją dieną“, – sakė A.Monkevičius.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Algirdas Monkevičius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Algirdas Monkevičius

Ministras žada, kad iki birželio 18 dienos turėtų būti parengta koncepcija ir planas, į kokias sritis reikėtų papildomų investicijų.

Pasak A.Monkevičiaus, jau dabar akivaizdu, kad pirkti reikės, pavyzdžiui, sinchroniniam darbui tinkamus kompiuterius.

„Matome, mišriam būdui nebetinka tos kai kurios priemonės, kurias per tuos du mėnesius taikėme“, – sakė jis.

Ministras pabrėžė, kad lygiagrečiai planuojama ir investuoti į reikiamų kompetencijų ugdymą, kad švietimo sektorius galėtų lengviau prisitaikyti prie darbo skaitmeninėje aplinkoje.

Dėl Vyriausybės sprendimo lėšas koronaviruso padariniams šalinti švietimo srityje skirti statyboms jau anksčiau turėjęs aiškintis ministras trečiadienį sulaukė priekaištų, jog šios investicijos galėjo būti skirtos būtent spręsti skaitmenizacijos iššūkius.

Pasak A.Monkevičiaus, jau dabar akivaizdu, kad pirkti reikės, pavyzdžiui, sinchroniniam darbui tinkamus kompiuterius.

„Jūs sakote, kad bus perkami kompiuteriai rudenį ar kažkada. Tai rudenį jie turi jau veikti ir žmonės turi dirbti. Čia ir yra visa esmė, kad šiandien turi būti investuojama būtent į kompetencijas tų žmonių, kurie šiandien yra pasiklydę arba neturi ir tų pačių kompiuterių arba dirba su savais namuose, už ką jiems niekas nekompensuoja“, – sakė Švietimo ir mokslo komiteto narys konservatorius Vytautas Juozapaitis.

A.Monkeičius pabrėžė, jog reikiamos priemonės mokytojus pasieks laiku, o kompiuteriai bus perkami rugpjūtį, kad grįžę mokytojai juos jau turėtų.

„Tai sustyguosime ir iš tikrųjų pateiksime kaip tam tikras programas naujas jau nuo rugsėjo, nuo rugpjūčio mėnesio, kad mokytojai tikrai turėtų galimybes ir kompiuterius turėti, ir kvalifikaciją tobulinti, ir atlyginimus didesnius turėti“, – tvirtino ministras.

Jis taip pat pridūrė, kad infrastruktūros objektai, kuriems buvo skirtos Vyriausybės investicijos, taip yra yra svarbūs ir skirti gerinti ugdymo sąlygas.

Iš viso Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sričiai skirta 93,8 mln. eurų, beveik visos lėšos tenka mokyklų renovacijai, rekonstrukcijai, remontams, statyboms. Taip pat per 10 mln. eurų tenka universitetų pastatų rekonstrukcijoms.

Kovo 16-ąją Lietuvoje paskelbus karantiną mokyklos buvo uždarytos, mokymas organizuotas tik nuotoliniu būdu.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?