– Pastaruoju metu nemažai kalbama apie mokytojo profesijos prestižą, vyksta diskusijos, koks turėtų būti geras mokytojas. Prisiminkite savo mokyklos laikus, kokius mokytojus prisimenate kaip pačius geriausius ir profesionaliausius?
– Mokyklą baigiau prieš 35 metus, tad sunku pasakyti. Mokytojų buvo visokių, kaip ir mokinių. Nemanau, kad mokytojo darbas labai lengvas – jis klasėje vienas, o mokinių dvidešimt ar trisdešimt.
– Kokiomis savybėmis, jūsų manymu, turėtų pasižymėti geras pedagogas?
– Geras mokytojas turi jausti pašaukimą, turėti žinių ir gebėjimų išdėstyti savo dalyką taip, kad suprastų ne tik pirmūnai, bet ir vidutiniškai besimokantys vaikai. Iš tiesų mokytojo darbe svarbu pedagogika, auklėjamasis procesas ir bendravimas su klase, kitaip vargu ar pavyks ko nors išmokyti.
Pamenu, atėjęs dirbti į LRT pirmąjį savo reportažą dariau apie talentingą karikatūristą ir animacijos meistrą a. a. Zenoną Šteinį. Naiviai jo paklausiau, kaip sukurti tokį grožį, kokį tuomet jis kūrė. Jis man atsakė, kad receptų nėra – arba gali tai padaryti, arba ne. Tai nepaaiškinamai gimsta galvoje. Matyt, panašiai yra ir su mokytojo profesija. Reikia turėti tam tikrą talentą.
Tiesa, daug kas priklauso ne tik nuo paties mokytojo, bet ir nuo švietimo sistemos, kurios nuostatų ir taisyklių pedagogas turi laikytis.
Pastebiu, kad kai kurie tėvai, negalėdami suvaldyti savo vaikų ir neturėdami jiems didelės įtakos, reikalauja, kad šią atsakomybę prisiimtų mokykla bei mokytojai.
– Kaip manote, kas dar gali apsunkinti mokytojo darbą?
– Kaip minėjau, darbas su mokiniais nėra labai paprastas, daugelis jų sunkiai suvaldomi, tad užduotis juos kažko išmokyti ne iš lengvųjų. Pastebiu, kad kai kurie tėvai, negalėdami suvaldyti savo vaikų ir neturėdami jiems didelės įtakos, reikalauja, kad šią atsakomybę prisiimtų mokykla bei mokytojai. Taigi pedagogai tarsi tampa atsakingi ir už vaikų išsilavinimą, ir už auklėjimą. Rodos, jie turi pasistengti, kad vaikai užaugtų sąžiningi, dori, neturintys žalingų įpročių ir pan. Mokytojai turi prisitaikyti ir išlaviruoti tarp žinių, pedagogikos, psichologijos, auklėjimo ir skirtingų vaikų charakterių. Tai labai sunku.
– Vieniems mokykla yra vienas slogiausių prisiminimų, kitiems – vienas gražiausių. Kaip yra jums?
– Apskritai manau, kad metai mokykloje vaikui yra savotiška epocha. Tai laikas, kai viskas dar tik prieš akis. Man tai, ko gero, vienas gražiausių gyvenimo laikotarpių, kupinas įspūdžių, malonių akimirkų, patyrimų, naujų pažinčių ir bendravimo su mokyklos draugais. Juk mokykla vaikui – tarsi antras gyvenimas ir antri namai.
– Kaip manote, ar mokykloje buvo puoselėjami jūsų gabumai, kūrybiškumas, ar dažniau jautėtės drausminamas ir negalintis atsiskleisti?
– Mokykloje suteikiamos sisteminės žinios, pradinis ir vidurinis išsilavinimas. Yra sudaryta ugdymo programa, ir niekur nuo jos nepabėgsi. Man teko mokytis daugybės skirtingų dalykų: algebros, kalbų, geografijos, fizikos, chemijos ir t. t. Vieni mokiniai gabesni humanitariniams mokslams, kiti – tiksliesiems. Tačiau anuomet programą išmokti turėjo visi. Pastebiu, kad dabar daugiau dėmesio kreipiama į vaikų gabumus ir jie gali pasirinkti, kokius dalykus nori mokytis 11–12 klasėse.
– Ar baigęs mokyklą žinojote, ką norite studijuoti?
– Besimokydamas devintoje ar vienuoliktoje klasėje nebuvau nusprendęs, ką studijuosiu, tačiau žinojau, kad tai bus humanitarinė specialybė. Nutiko taip, kad parašiau prašymą studijuoti žurnalistiką. Tuo metu stojant į žurnalistiką, mediciną ar biologiją buvo rengiama nemenka atranka ir įstoti buvo labai sunku. Tačiau tais metais, kai man teko rinktis studijas, tokio didelio konkurso nebuvo. Galbūt tai palengvino mano apsisprendimą.
Pamenu, norintys studijuoti žurnalistiką turėjo pateikti jau publikuotų savo darbų pavyzdžius. Paauglystėje mano pieštas karikatūras spausdindavo žurnalas „Moksleivis“, taip pat buvau parašęs kelias trumpas žinutes į laikraštį, taigi pateikiau savo darbus ir įstojau.
– Mokyklą jau yra baigęs ir jūsų sūnus. Kokių iššūkių kilo jums, kaip moksleivio tėvui? Sunku buvo motyvuoti sūnų atsakingai ruošti namų darbus ar lankyti pamokas?
– Mano sūnui jau 26-eri, tad prisiminimai apie jo mokyklos laikus jau kiek išblėsę. Mano sūnus – nelengvo charakterio. Pagal zodiaką jis liūtas, tad jei tikėtume astrologija, tai žmonės nemėgstantys spaudimo. Iš tiesų, jis nemėgo būti spaudžiamas, o jei nepatikdavo mano žodžiai, galėdavo ir kiek pasišiaušti. Todėl visuomet reikėjo elgtis atsargiai.
Lietuvos Švietimo ateities forumo (LŠAF) diskusija „Kas yra geras mokytojas“ vyks birželio 16 d. 10 val. (Vilniaus kolegijos Verslo vadybos fakultete, Didlaukio 49, Vilnius). Diskutuoti kviečia LŠAF prezidentė profesorė Vilija Targamadzė, socialinių mokslų daktarė ir edukologė Austėja Landsbergienė ir LAMA BPO atstovas Paulius Baltokas.
