Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Istorijos egzaminą laikę abiturientai: nustebino klausimai apie žmogaus teises ir Romą Kalantą

Birželio 15 d. abiturientai laikė vieną paskutiniųjų – istorijos valstybinį brandos egzaminą. Jį pasirinko laikyti 10 836 moksleiviai. Egzamino patalpas Vilniaus V.Sirokomlės vidurinėje mokykloje palikę abiturientai sakė, kad užduotys nebuvo pernelyg sunkios ir tiems, kurie sąžiningai mokėsi, problemų nesukėlė.
Egzaminas
Matematikos egzaminas / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.
Temos: 2 Istorija Egzaminas

Nagrinėjo šaltinius apie R.Kalantą ir Livoniją

„Visai neblogai. Užduotys visai padorios, tikėjausi, kad bus sunkiau iš tiesų, palyginus su bandomaisiais. Išlaikyti tai tikrai išlaikiau, o labai aukšto pažymio nesitikiu“, – po egzamino savo pasirodymą 15min žurnalistui įvertino Martynas.

„Aš irgi. Neprisimokius – neprilaižysi. Kiek mokėmės, tiek ir turėsim“, – pridūrė greta stovėjusi Karina.

Dviprasmybių ar neaiškumų, pasak Martyno ir Karinos, egzamine nebuvo.

„Viskas buvo suprantama ir aiškiai išdėstyta. Jeigu mokeisi, tai viskas bus labai gerai, jei nesimokei – vis tiek bus pakankamai gerai“, – sakė Karina.

Dar vienas moksleivis – Mykolas – sakėsi egzaminui išvis nesiruošęs, kadangi jam istorija labai sekasi ir jis ją tiesiog moka.

„Egzaminui visiškai nesiruošiau. Bet buvo lengvas, parašiau, viskas buvo gerai. Gal nustebino, kad buvo daug apie Romą Kalantą, nes tai labai smulki tema. O šiaip egzaminas tikrai nebuvo sunkus, manau, kad daug kas išlaikys“, – sakė Mykolas.

Manantis, kad užduotys nebuvo sunkios, sakė ir Žygimantas.

„Egzaminas sudarytas pakankamai aiškiai. Patiko, kad įterpė Lietuvą, tai, manau, ir patriotiškumą skatina. O šiaip tikrai nesiskundžiu, bandomieji kai kurie buvo sunkesni. Ko tikėjausi, tas ir buvo“, – teigė jis.

Dviprasmiškų ar sukertančių užduočių vaikinas teigė nepamenantis. Anot jo, ruošiantis egzaminui teko nagrinėti ir sunkesnius šaltinius.

„Egzamine šaltiniai buvo apie Prūsijos ir Livonijos situaciją visą, taip pat buvo iš Romo Kalantos susideginimo, taip pat apie Berlyno sieną. Tai, sakyčiau, visai įdomūs šaltiniai“, – sakė Žygimantas.

Tiesa, netrukus po Žygimanto egzamino patalpas palikusiam Pijui užduotys pasirodė pakankamai sunkios.

„Pora užduočių buvo netikėtų tikrai. Iš žmogaus teisių judėjimo Šaltojo karo metu. Nesitikėjau šitų ir nebuvau tam pasiruošęs. Egzaminas buvo sunkesnis negu tikėjausi. O teste reikėjo nurodyti vieną kunigą sukilimo, to nežinojau“, – sakė vaikinas.

Vis dėlto Pijus sakė besitikintis surinkti bent 50-60 balų.

Pernai egzamino neišlaikė tik 0,62 proc.

Egzamino užduotis buvo parengta pagal egzamino programą, kurioje nurodoma, kad bus klausimų iš Lietuvos ir pasaulio istorijos Viduriniaisiais, Naujaisiais amžiais ir iš Naujausiosios istorijos. Užduotyje – po 40 proc. užduočių, kurios tikrina mokinių žinias, supratimą ir žinių taikymą, 20 proc. užduočių tikrina aukštesnius mokinių mąstymo gebėjimus.

Istorijos brandos egzamino mokinių pasiekimų lygių apraše pateikti patenkinamo, pagrindinio ir aukštesniojo pasiekimų lygių reikalavimai tikrinamiems mokinių gebėjimams pagal atskiras turinio sritis. Egzamino išlaikymo riba – 16 taškų iš 100.

Pernai istorijos valstybinį brandos egzaminą išlaikė 99,38 proc. kandidatų (2014 metais – 89,3 proc. kandidatų). 100 balų įvertinimą gavo 0,3 proc. kandidatų (pernai – 0,1 proc. kandidatų). Visi šimtą balų gavę mokiniai mokėsi išplėstiniu kursu ir 91,7 proc. iš jų pirmame pusmetyje turėjo 9–10 balų įvertinimus. 61,9 proc. egzaminą išlaikiusių kandidatų surinko nuo 36 iki 85 balų. Palyginti su 2014 metais ne tik pagerėjo egzamino išlaikymo rezultatai, bet ir padidėjo mokinių skaičius, kurie gavo aukščiausius įvertinimus už istorijos valstybinį brandos egzaminą.

Egzaminus laikančių abiturientų kasmet mažėja

2016 m. prašymus laikyti brandos egzaminus iš viso pateikė 33 tūkst. 710, 2015 m. – 37 tūkst. 279 moksleivių. Pernai brandos laikė 37 279 moksleiviai, taigi beveik 10 proc. daugiau. Per pastaruosius ketverius metus tai didžiausias kandidatų, užsiregistravusių laikyti brandos egzaminus, pokytis. Vienas kandidatas vidutiniškai pasirinko laikyti apie 3,47 egzamino (2015 m. – 3,42 egzamino). Treti metai iš eilės šis rodiklis didėja.

Šiais metais privalomąjį lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą (toliau – VBE) pasirinko 19 419 kandidatų. Užsienio kalbos (anglų) valstybinį brandos egzaminą rinkosi 20 676 kandidatai. Šiais metais išaugo kandidatų, kurie rinkosi laikyti matematikos egzaminą, skaičius – jį pasirinko 18 781 kandidatas. Šis padidėjimas siejamas su šiais metais įsigaliojančiu nauju reikalavimu – stojantieji į valstybės finansuojamas vietas Lietuvos aukštosiose mokyklose (išskyrus į menų krypties specialybes) turi būti išlaikę matematikos valstybinį brandos egzaminą.

Istorijos valstybinio brandos egzamino pasirinkimai mažėja ketvirtus metus iš eilės, bet palyginti su 2015 m., šis pokytis itin didelis: 2015 m. istorijos VBE rinkosi laikyti 13 006 kandidatai, o 2016 m. šį egzaminą pasirinko tik 10 836 kandidatai. 2015 m. šį egzaminą rinkosi laikyti 34,89 proc. visų kandidatų, o 2016 m. – tik 32,14 proc. visų kandidatų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos