Abiturientams paskutiniai metai mokykloje ypatingi ne tik dėl egzaminų, bet ir dėl jiems skirtų švenčių mokykloje.
Kasmet, likus 100 dienų iki mokslo metų pabaigos, pagal tradiciją, metais jaunesni vienuoliktokai rengia šventę – šimtadienį.
Šie metai – neturėjo būti išimtis, tačiau koronaviruso pandemija jaukia planus.
Šventės kūrėjams teko sukti galvą, kaip pasveikinti 12-okus šiems nesant mokykloje. Tad vieni kėlėsi į virtualią erdvę, kiti šventės nusprendė atsisakyti ir laukti geresnių laikų.
Tiesa, kai kurie moksleiviai neatsispyrė pagundai net ir karantino metu šventę paminėti išnuomotoje sodyboje.
Kaip anksčiau skelbta, vasario 13 dieną Ukmergės rajono Dastainiškio kaimo sodyboje 17-kai šimtadienį šventusių asmenų surašyti protokolai dėl karantino sąlygų pažeidimo.
Šimtadienis per „Zoom'ą“
Nors daugelyje mokyklų šimtadienis jau praėjo, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje jis virtualioje erdvėje vyks tik po savaitės.
Gimnazijos abiturientė Ieva Tamošiūnaitė sako detalių, kaip jis vyks ir kokia bus programa, nežinanti, nes tai – paslaptis.
Tačiau tikrai žino, kad šimtadienis įvyks neišėjus iš namų.
I.Tamošiūnaitė kol kas nevertina, ar minėti šimtadienį virtualioje platformoje apskritai verta. Pirmiausia nori jo sulaukti.
Tuo metu Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijos dvyliktokas Emilis Petrelis neslepia apmaudo dėl šventės formato. Jo mokykloje šimtadienis taip pat vyko virtualiu būdu, per moksleivių jau gerai pažintą „Zoom“ platformą.
E.Petrelio teigimu, virtualus renginys visai nepriminė šventės, mat visiems jos dalyviams – mokiniams ir mokyklos administracijai –prisijungus prie platformos ir norint išvengti trikdžių, reikėjo išjungti tiek mikrofonus, tiek vaizdo kameras.
Nebuvo jauku, sako jis.
E.Petrelio manymu, susirinkti galima buvo ir vėliau.
Nors pati šventė, kaip nusako jos pavadinimas „šimtadienis“, paprastai švenčiama likus 100 dienų iki mokymosi pabaigos, dvyliktokams svarbesnė yra ne data, o pati šventė, sako jis.
Tikrai daug prarandame.
„Po visų karantino ribojimų būtų buvę galima padaryti 12-okams normalią šventę. Tikrai daug prarandame“, – sako jis.
Būtent taip – laukti geresnių laikų – nuspręsta Klaipėdos Vydūno gimnazijoje.
Kaip pasakoja gimnazijos abiturientė Lauryna Šlažaitė, su mokytojais ir mokyklos administracija sutarta, kad pagerėjus situacijai, grįžus į mokyklas, šimtadienis galėtų vykti vėliau.
„Manau, kad taip kur kas geriau, nes daug kam šimtadienis – tikrai laukiama šventė. Pas mus mokykloje vienuoliktokai visada rengia šimtadienį dvyliktokams. Mes jau darėme jį ir labai stengėmės.
Vis tiek norisi šventės ir žmonių. Manau, daug kam labiau patiktų gyva šventė, negu per nuotolį, kai viskas ir taip vyksta per kompiuterį“, – palaikanti bendrą mokinių ir administracijos sprendimą sako dvyliktokė.
Ar įvyks išleistuvės, mokykla taip pat nežino, tačiau tam ruošiasi. Pasak L.Šlažaitės, dvyliktokai jau rezervavo salę švęsti ir tikisi, kad jos nereiks atšaukti.
Daug kam labiau patiktų gyva šventė, negu per nuotolį, kai viskas ir taip vyksta per kompiuterį.
Tikisi atsigriebti vasarą
Vienuoliktokė, Alytaus Jotvingių gimnazijos mokinių tarybos prezidentė Gabija Grubliauskaitė pasakoja, kad jų mokykloje šventei ruoštasi intensyviai.
Prasidėjus mokslo metams, mokiniai pasirašė visą scenarijų, vildamiesi, kad virusas nesutrukdys ir šventė įvyks „gyvai“ mokyklos aktų salėje.
„Bet, kadangi tie mėnesiai ėjo, o situacija negerėjo, mes su trečiokais pasirašėme scenarijų, kurį būtų galima vykdyti ir virtualiu būdu“, – pasakoja ji.
Mokiniai planavo prisijungti prie virtualaus renginio per „Teams“ platformą, tačiau galiausiai atsisakyta ir šios idėjos.
Kaip pasakoja mokinė, prieš mėnesį vienas gimnazijos mokinys pateko į skaudžią avariją, tad mokykloje nuspręsta net ir nuotoliniu būdu šventės nerengti ir palaukti, kol galima bus sugrįžti į klases.
G.Grubliauskaitė sako, kad dvyliktokai į susidariusią situaciją žvelgia su viltimi, jog šventė įvyks bent vasarą, todėl dabar per daug nesielvartauja.
„Aptarinėjom idėją, kad galbūt pavyktų tiesiog visas šventes sudėti į vieną didelę griausmingą šventę, jeigu tik leis dabartinė situacija. Šiuo metu svarbiausia yra sveikata ir saugumas mūsų visuomenėje“, – kalbėjo ji.
Šventės turi reikšmę
Ant plauko pakibo ne tik šimtadienis, bet ir kitos šventės. Pavyzdžiui, gegužės pabaigoje–birželio pradžioje paprastai vyksta paskutinis skambutis. Taip pat išleistuvės vasarą.
Ar pavyks jas surengti, priklausys nuo epidemiologinės situacijos.
„Šiuo metu esame didelėje nežinomybėje, ar bus šios šventės, ar ne, bet viliamės, kad galėsime tęsti visas tradicijas, tad po truputėlį jau planuojame ateinantį paskutinį skambutį“, – 15min pasakoja Gabrielė Merkininkaitė, Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos abiturientė.
Tuo metu E.Petrelis, prisimindamas mokyklą baigusių abiturientų laidų Paskutinio skambučio šventę, pasakoja apie Seirijuose jau nuo seno puoselėjamą tradiciją – 12-okų šokį su pirmokais.
Ir neslepia apmaudo, kad jam to patirti tikriausiai neteks.
„Kaip ir pernai, 12-okai susėdo aikštėje, juos tik apdovanojo už olimpiadas visokias. Nemanau, kad taip greitai bus normali šventė“, – sako jis.
Tai, kad paskutinių metų šventės abiturientams yra svarbios, sutiko visi 15min kalbinti moksleiviai.
Manau, kad čia gana didelis įvykis.
Klaipėdos Vydūno gimnazijos abiturientė L.Šlažaitė jų sako pradėjusi laukti dar būdama 9-oke.
„Kai jauti artėjančią pabaigą, nori atšvęsti už tuos visus mokyklos metus, kad nebūtų taip liūdna iš jos išeiti. Manau, kad čia gana didelis įvykis“, – teigia ji.
Vytauto Didžiojo gimnazijos 12-okė I.Tamošiūnaitė papildo, kad paskutinių metų minėjimas kartu įgavo dar svarbesnę reikšmę, kai „gyvo“ bendravimo dėl pandemijos sumažėjo.
„Labai svarbu kaip nors vėl pajausti jausmą, prisiminti žmones, su kuriais labiau bendravai ar matydavai koridoriuose. Tai tam tikra simbolika, aš manau, mokyklos pabaigimo ir tokio suvokimo, kad jau baigsis visa tai, išeisime savo keliais“, – sako abiturientė.
Labai svarbu kaip nors vėl pajausti jausmą, prisiminti žmones, su kuriais labiau bendravai ar matydavai koridoriuose.
Nori grįžti į mokyklą
15min kalbinti 12-okai vienas kitam antrina norintys sugrįžti į mokyklą.
Vieni – dėl ugdymo kokybės, kiti – dėl „gyvo“ bendravimo su draugais ir pedagogais.
„Motyvuotiems labiau sekasi. Net galbūt geriau taip mokytis. Mažiau motyvuotiems, manau, tai labai sunkus etapas – praeiti nuotolinį mokymą.
Bet grįžti į mokyklą norisi vien dėl to, kad tai yra paskutiniai metai mokykloje. O mes juos praleidžiame už kompiuterio ekrano. Norisi paskutinius metus atbūti įprasta patirtimi mokykloje“, – sako L.Šlažaitė.
G.Merkininkaitė pritaria, kad nuotolinio ugdymo patirtys – skirtingos, esą viskas priklauso nuo mokinio ir jo pastangų mokytis, tačiau motyvacijos neretai pristinga.
Grįžti į mokyklą norisi vien dėl to, kad tai yra paskutiniai metai mokykloje. O mes juos praleidžiame už kompiuterio ekrano.
„Neslėpsiu, tikrai sunku atrasti tą motyvacijos mokslams dalelę, nes namuose kyla visokiausių pagundų, alina rutina bei ta pati aplinka.
Be abejo, dėl šių priežasčių ir norisi kuo greičiau grįžti į mokyklos koridorius, komunikuoti su mokytojais, draugais bei mokyklos bendruomene“, – tvirtina Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos abiturientė.
Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos abiturientė papildo, kad mokantis nuotoliniu būdu sunku planuoti laiką ir pasisemti tiek pat žinių, kiek ir būnant klasėje.
„Nėra tokios kokybės. Kai gyvai sėdi, daug lengviau gali suprasti dalyką. Vis tiek mokytojas aiškina gyvai, o tu praktikuoji. Kai vienas sėdi, labai sunku per ekraną pasiimti tiek žinių, kiek galėtum gauti realybėje“, – teigia ji.
Nėra tokios kokybės.
Vis dėlto 12-okai neprarado vilties ir tikisi dar šiais mokslo metais sugrįžti į klases.
„Tikrai tikimės. Labai laukiame šitų gerų žinių ir iš tikrųjų galvojame, kad galbūt jau kovą pavyks tikrai sugrįžti į mokyklas, nes mokymasis nuotoliniu būdu yra labai mažai naudingas“, – apibendrina Alytaus Jotvingių gimnazijos mokinė G.Grubliauskaitė.
Kada grįš į klases, neaišku
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje bei Vyriausybėje vis pasigirsta diskusijų apie abiturientų grįžimą į klases, tačiau šiuo metu konkrečių datų nenumatoma.
„Su ekspertais dar kartą diskutuojama ir grįžtama prie įvertinimo, sprendimo priėmimo siekiant leisti abiturientams grįžti į mokyklas, atnaujinti mišrų ugdymo būdą“, – anksčiau interviu 15min sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Nuo pirmadienio Vilniaus Gedimino kunigaikščio gimnazijoje prasidės bandomasis projektas – į klases grįš pradinių klasių mokiniai.
Tai – pirmoji mokykla, kurioje bus atnaujintas kontaktinis ugdymas.
Bandomajam projektui pasiteisinus, jis galėtų būti taikomas plačiau visos šalies mastu, anksčiau BNS sakė sveikatos apsaugos ministras.
