Apeliacijų padaugėjo 2 kartus ir gerokai daugiau sumažintų balų
Nacionalinio egzaminų centro duomenimis, šiais metais buvo pateiktos 135 biologijos, 50 chemijos, 25 informacinių technologijų, 68 istorijos, 1112 lietuvių kalbos ir literatūros ir 254 matematikos, 14 fizikos, 5 geografijos ir 117 užsienio kalbos (anglų) valstybinių brandos egzaminų apeliacijos.
Kaip ir pernai, mokiniams buvo sudaryta galimybė, rašant prašymus dėl apeliacijų nagrinėjimo, nurodyti ir savo apeliacijos teikimo argumentus, taip pat jie galėjo susipažinti ir su skelbiamomis valstybinių brandos egzaminų užduočių vertinimo instrukcijomis.
Apie kokį vertinimo patikimumą galima kalbėti, kai iš 25 mūsų mokinių pateiktų apeliacijų trylikos darbų balai pakeisti? Kiek man leidžia suprasti elementari aritmetika, tai daugiau nei 50 proc.
Taigi iš viso šiemet buvo pateikta 1780 apeliacijų. 17,02 proc. atvejų rezultatai pakito – 76,24 proc. iš jų padidėjo ir 23,76 proc. iš jų sumažėjo. Neoficialiais duomenimis, šiuos skaičius labiausiai lėmė lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio egzamino apeliacijų vertinimai. Mokytojai ir mokyklų direktoriai nustėrę – tokios didelės kaitos dar nebuvo. Dar labiau juos nustebino, kad, lyginant su ankstesniais metais, daug darbų balai buvo sumažinti.
Lyginant su pernai, apeliacijų skaičius padidėjo du kartus. Drastiškiausiai jis pakito dėl lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos valstybinių brandos egzaminų. Taip pat gerokai daugiau apeliacijų pateikta dėl biologijos, istorijos ir užsienio kalbos vertinimų.
Pernai iš viso buvo pateiktos 802 apeliacijos: 642 dėl lietuvių kalbos ir literatūros, 34 dėl biologijos, 48 dėl matematikos, 9 dėl geografijos, 35 dėl užsienio kalbos (anglų), 8 dėl istorijos, 20 dėl chemijos, 3 – dėl fizikos ir 7 dėl informacinių technologijų valstybinių brandos egzaminų įvertinimo. Po apeliacijų nagrinėjimo buvo pakeisti 142 mokinių darbų įvertinimai, iš jų sumažinta – 20.
Abiturientė: vertinimo rezultatas buvo kaip šaltas dušas
Vilniaus licėjaus abiturientės Augustės pirmoji reakcija, pamačius savo rašinio įvertinimą, buvo nuostaba.
„Mokykloje už rašinius visada gaudavau gerus pažymius – dešimtukus-devintukus. Iš bandomųjų egzaminų surinkau apie 96 proc. Todėl šis rezultatas – 54 – buvo kaip šaltas dušas. Pirma mintis, kuri kilo, kad reikia rašyti apeliaciją. Pasitariau su mokytoja, ar verta tai daryti. Perskaičiusi mano rašinį ji pritarė šiam sprendimui. Jos tikinimu, mano rašinys tikrai vertas gerokai daugiau“, – atviravo mergina.
Augustė rašė literatūrinį rašinį – „Gaivališka prigimtis lietuvių literatūroje“. Tiek pati tema, tiek pateikti autoriai jai buvo prie širdies. Mokykloje buvo gerai išnagrinėta Vaižganto kūryba, o Mariaus Katiliškio romanas „Miškais ateina ruduo“ apskritai jai padaręs didžiulį įspūdį. Todėl tik pradėjusi rašyti, suprato, kad turi ką šia tema pasakyti. Tačiau vertintojams pasirodė kitaip. Ir po apeliacijos teikimo jos darbas buvo įvertintas tais pačiais 54 balais. Galima tik liūdnai pasidžiaugti, kad vertinimas nebuvo dar labiau sumažintas, kaip kai kuriems jos klasės draugams.
Aš nebeturiu vilties įstoti į valstybės finansuojamą medicinos studijų vietą, nors tam ruošiausi visą gyvenimą, intensyviai mokiausi biologijos, matematikos.
„Šis įvertinimas tiesiogiai palies mano ateitį, nes numušė mano konkursinį balą. Aš nebeturiu vilties įstoti į valstybės finansuojamą medicinos studijų vietą, nors tam ruošiausi visą gyvenimą, intensyviai mokiausi biologijos, matematikos. Lietuvių kalba ir literatūra – mano vienas mėgstamiausių dalykų, hobis. Skaičiau tikrai labai daug knygų, o dabar egzaminas man sako – tu neskaitai knygų. Mokykloje mane kvietė į tikslinę lietuvių kalbos ir literatūros grupę, į kurią vyksta didžiulė atranka, nėra taip paprasta pakliūti. Tačiau nusprendžiau, kad man užteks A lygio, nes daug laiko ir pastangų reikėjo skirti ir kitiems svarbiems dalykams.
Esu įsitikinusi, kad mano rašinys įvertintas neadekvačiai. Ir panašiai jaučiasi ne vienas mano klasės draugas. Yra ir tokių, kurie nesiekė aukščiausio įvertinimo, bet juos pagal šią sistemą irgi gerokai nuvertino. Apmaudžiausia, kad žmogus, kuris pasirinko samprotavimo rašinį, galbūt yra paskaitęs tik keletą lietuvių literatūros konspektų, pažiūrėjęs keletą filmų, ir gali gauti tokį patį pažymį kaip žmogus, kuris tikrai skaitė daug knygų, domėjosi literatūra“, – teigė abiturientė.
Į lietuvių kalbos filologiją įstotų net su tokiu balu
Visi kiti jos egzaminų balai puikūs: anglų egzaminas įvertintas šimtuku, biologija ir matematika – per 90 balų. Paklausta, kaip dabar dėliosis savo ateitį, mergina teigė svarstanti įvairias alternatyvas.
Viena iš jų – stoti į artimą specialybę ir po pirmo kurso, išsilaikius sesijų egzaminų skirtumus, pereiti į medicinos studijas. Kita alternatyva – stoti į valstybės nefinansuojamą vietą ir vėliau, labai gerai išlaikius pirmo kurso sesijų egzaminus, perstoti į valstybės finansuojamą vietą. Visa tai įmanoma, tačiau bet kuriuo atveju tai nežinia ir papildomos pastangos.
„Mokykloje stengiausi daug mokytis, kad gaučiau gerus balus iš pasirinktų egzaminų. Deja, mano pastangos šiuo atveju buvo neįvertintos. Juokingiausia, kad į lietuvių kalbos filologiją net su tokiu rašinio balu įstočiau, o mediciną – ne“, – pasakojo Augustė.
Pasak jos, Lietuvoje visos aukštosios mokyklos reikalauja lietuvių kalbos ir literatūros egzamino įvertinimo. Geriau pasisekė tiems, kurie stoja į užsienio universitetus. Jie vietoj šio gali pasirinkti kito egzamino įvertinimą.
Mokytoja: apeliacijų rezultatai parodė, kad situacija yra gėdinga
Vilniaus licėjaus lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė Asta Karaliūtė-Bredelienė tiek lietuvių kalbos ir literatūros egzamino, tiek jo apeliacijų rezultatų situaciją laiko gėdinga.
Mokyti postringavimo apie asmenines, politines ar socialines realijas man neleidžia savigarba. Negali būti taip, kad mokinys, rašinio argumentu pasirinkęs D.Trumpo rinkimų kampaniją, įvertinamas geriau už tą, kuris detaliai išanalizavo Savickio „Kovą“ ar Miloszo „Isos slėnį“.
„Ketverius metus intensyviai dirbus dabar tenka kovoti už savo vaikus. Prieš ką? Ogi prieš savo kolegas, su kuriais metų metus kartu dirbame, daugelį kurių laikau patikimais ir profesionaliais mokytojais. Absurdas.
Bet apie kokį vertinimo patikimumą begalima kalbėti, kai iš 25 mūsų mokinių pateiktų apeliacijų trylikos darbų balai yra pakeisti? Kiek man leidžia suprasti elementari aritmetika, tai daugiau nei 50 procentų. Kai pakeistieji įvertinimai įvairuoja nuo pakilusių 24 balais (beje, mačiau rezultatą, pakeltą daugiau nei 30 balų, bet tai ne iš mūsų mokyklos, taigi tegul komentuoja kiti) iki sumažėjusių 20 balų, apie kokį objektyvumą galima kalbėti?
Mergina, literatūriniame rašinyje detaliai išanalizavusi du romanus, gavusi už tai 62 balus, po apeliacijos gavo 42. Skaičiau tą darbą, nėra jis „šimtinis“, turi vieną kitą trūkumą, bet tų 62 balų raštingam darbui man irgi atrodė per maža – pritariau apeliacijai. Kaip dabar paaiškinti tuos 42? Ką apie savo darbą galvoja komisija, fiksuodama 20 balų sumažėjusį savo pačios įvertinimą? Ar tai moralu, kai visos edukologinės rekomendacijos kalba apie galutinį vertinimą mokinio naudai?“ – klausė pašnekovė.
Mokytojai skaudžiausia, kad šioje situacijoje labiausiai nukenčia skaitantys ir literatūros vertę suvokiantys mokiniai. Rėkiame visa gerkle – skaitykite. O egzaminu, pasirodo, vertinamas gebėjimas „pasamprotauti“, t.y. papostringauti sudėtingomis frazėmis, literatūrą pasitelkiant tik kaip iliustraciją.
„Visi mano peržiūrėti darbai (gyvenu ne dykumoje, todėl skaičiau ir kitų mokyklų mokinių darbų – paprašyta ar dėl įdomumo), kurių pagrindą sudarė pavyzdžių iš kūrinių gausa, įvertinti vos 40–60 balų. Kodėl? Kūriniai ten analizuojami taikliai ir į temą. Spėju – per maža samprotavimo savais žodžiais, per maža „sakinių – tiltų“ ir kitų tik lituanistams suvokiamų dirbtinių stilistinių konstruktų.
Esu girdėjusi kvalifikacijos seminaruose, jog naudinga išvadas paremti asmenine patirtimi ar refleksija. Atleiskite, bet mokyti postringavimo apie asmenines, politines ar socialines realijas man neleidžia savigarba. Negali būti taip, kad mokinys, rašinio argumentu pasirinkęs Donaldo Trumpo rinkimų kampaniją, įvertinamas geriau už tą, kuris detaliai išanalizavo Savickio „Kovą“ ar Miloszo „Isos slėnį“. Juk mes kalbame apie lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Man atrodo, kad sistema pati save iškreipė. Apeliacijų rezultatai šį faktą tik patvirtino“, – įsitikinusi A.Karaliūtė-Bredelienė.
