Ypač tokie barjerai akivaizdūs valstybinėse institucijose, aukštojo mokslo įstaigose, kuriose kandidatų į darbo vietą reikalaujami dokumentai yra tokie specifiniai, jog jų pateikimą galima laikyti diskriminuojančiais, t.y. sukuriančiais nelygias sąlygas pretenduoti į darbo vietą.
Bendrai, teikiant paraišką dėl darbo vietos, iš kandidatų dažniausiai reikalaujama dviejų dokumentų – gyvenimo aprašymo ir motyvacinio laiško. Tokia tendencija yra paplitusi visoje Vakarų Europoje, tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje. Žinoma, yra ir specifinės institucijos, kuriose reikalaujama ir kelių papildomų dokumentų.
Suprantama, kad pretenduojant į darbo vietą, kur bus dirbama su vaikais ar neįgaliaisiais, darbdavys gali reikalauti neteistumo pažymos. Galima suprasti ir valstybės tarnybos specifinius reikalavimus kandidatų paraiškos dokumentams. Tačiau tenka pastebėti ir su sveiku protu prasilenkiančių reikalavimų. Ypač šie reikalavimai atrodo neadekvatūs kreipiantis dėl dėstytojo ar mokslininko darbo. Kai kada šioje srityje esame panašūs į lenkus ar rumunus, nes ten iš kandidatų į darbo vietą reikalaujama vietinės ministerijos XXXX metais patvirtintos pažymos apie dėstytus studijų modulius, tam tikros formos pažymų įrodančių didaktinės mokomosios medžiagos autorystę, oficialaus, raštiško patvirtinimo apie pedagoginio darbo stažą ir t.t. Visa tai, žinoma, pats kandidatas turi pristatyti į atranką vykdančią organizaciją.
Vidiniams kandidatams – palankesnės sąlygos
Lietuvoje kai kurie darbo skelbimai, skirti aukštojo mokslo personalui atrinkti, primena Tarybų Sąjungos biurokratijos klestėjimo laikus. Norint patekti tarp oficialių kandidatų reikia fiziškai apsilankyti toje įstaigoje, pasirašyti ant prašymų, užpildyti visą krūvą dokumentų ir atnešti patvirtinimus, pažymas, sąrašus, atspaudus, užtikrinimus ir kitokius „neginčijamus“ įrodymus, kad esi tas, kas esi. Nors, paprastai šie įrodymai pasiekiami kreipiantis telefonu į kandidato buvusius darbdavius ar tiesiog panaršius internete kandidato profilį.
Kandidatams esant užsienyje, pateikti dokumentus į akademinio ar mokslininko darbo vietą Lietuvoje – misija (beveik) neįmanoma. Visa akademinių ir mokslinių darbuotojų atrankos sistema sukurta taip, kad vidinis darbuotojas turėtų 30 kartų palankesnes sąlygas pateikti paraišką dėl laisvos darbo vietos, nei išorinis kandidatas. Tokia diskriminacija retai kam užkliūna.
