Iš praėjusio šimtmečio „paveldėta“ biurokratija
Galima tik įtarti, kad tokia „filtravimo“ sistema veikia ne šiaip sau. Galbūt yra nepasitikima ir nenorima, kad į akademinį kolektyvą patektų žmogus iš išorinės aplinkos. Neatmetu ir galimybės, kad tokia dokumentų pateikimo tvarka yra tiesiog iš pereito šimtmečio paveldėta biurokratinė tvarka, kuriai pakeisti niekas taip ir neatrado laiko ar noro. Todėl ne nuostabu pamatyti tokį vieno universiteto darbo skelbimą:
Kandidatas, vykdantis reikalavimus skelbime, turi pateikti:
Prašymą (fiziškai atvykti ir jį užpildyti)
Kortelę (taip pat reikia atvykti, užpildyti ir būtinai pasirašyti)
Sąrašą (patvirtintą kažkokio direktoriaus, kuris kažkur, tikriausiai, turi kabinetą, darbo valandas ir pietų pertraukas)
Dar vieną sąrašą (prieigoms?)
Pažymą 1 (fiziškai reikia atvykti)
Atspaudus, knygas ir kitus leidinius (??) (Reikia atsinešti susidėjus į kokią dėžutę, kad kiekvienas kandidatas turėtų personalo skyriuje po dėžę su dokumentais ir savo daiktais?)
Apžvalgą, mokslo darbų (jos galima nerengti, bet vis tiek...)
Kopijas (visko, kas įmanoma?)
Pažymą 2
Pažymą 3
CV (O! Gyvenimo aprašymas irgi pasirodo yra reikalingas...)
Papildomus dokumentus (čia tikriausiai jie ironiškai pajuokauja pačioje pabaigoje?)
Nediskriminuojantys skelbimai – žingsnis atviresnės bendruomenės link
Gera žinia, kad Lietuvoje yra universitetų, kurie seka vakarietiškomis atrankos tradicijomis ir iš kandidatų tiek į mokslo, tiek į akademines pozicijas reikalauja sveiku protu ir nediskriminacijos tikslais pagrįstų atrankos dokumentų. Jų skelbimuose, viešinamuose keliomis kalbomis, atviruose darbo pasiūlymų portaluose matome prašymą kandidatams pateikti savo 1) gyvenimo aprašymus, 2) motyvacinius laiškus, rekomendacijas ir, savo nuožiūra atrinktus, 3) akademinius ir mokslinius pasiekimus įrodančius dokumentus.
Užsienio universitetuose paplitusios elektroninės paraiškos dėl darbo sistemos, Lietuvoje yra taip pat pamažu įsigali. Tokios sistemos leidžia kreiptis dėl darbo universitete praktiškai iš bet kurio pasaulio kampelio (įtraukiant reikalavimą, kad kandidatai turi turėti leidimą dirbti ES, ar jo net ir neturėti). Galbūt taip yra žengiamas pirmasis žingsnis į skaidresnę, atviresnę, tarptautiškesnę akademinę ir mokslinę universiteto bendruomenę.
