„Aš neanalizavau šių metų stojimo rezultatų, bet visiškai akivaizdu, kad kai kurie mažieji universitetai tiesiog dirbtinai bando prisitraukti studentų ir išlaikyti kažkokį krepšelių skaičių. Iš kai kurių universitetų galėtų išeiti visai neblogos kolegijos. Ši grandis yra reikalinga. Ir apskritai, kad universitetinio išsilavinimo siekia 60-70 proc. abiturientų, skamba gražiai, bet yra visiškas absurdas. Universitete turėtų studijuoti apie ketvirtadalis vidurines baigusio jaunimo, kita dalis – kolegijose. Aš jas vadinčiau aukštesniosiomis mokyklomis, kuriose būtų galima įgyti puikų profesinį išsilavinimą ir išleisti žmones į darbą rinką“, – laidoje „Dienos klausimas“ savo mintis dėstė A.Abišala.
A.Abišalos nuomone, Lietuvoje pakaktų 2-5 universitetų vietoj dabar egzistuojančių 13 aukštųjų mokyklų.
„Kiekis ne taip svarbu, svarbiausia, kad būtų aiški kryptis į jų stiprinimą. Labiau kalbama ne apie kaštų mažinimą, o apie mokslinių, pedagoginių pajėgumų didinimą“, – teigė A.Abišala.
Pasak A.Abišalos, Lietuvoje klaidingai suvokiama ir aukštųjų mokyklų autonomija.
„Universitetai yra valstybiniai ir mūsų visų finansuojami. Todėl visuomenei turi duoti naudą“, – akcentavo laidos pašnekovas.
„Antra bėda, kad manoma, jog tos įstaigos yra skirtos tam, kad geri žmonės turėtų kur dirbti, iš tikrųjų tie universitetai turi duoti naudą klientams, t.y. studentams ir visuomenei. Tai dažnai pamirštama ir sakoma, kad universitetams susijungus, jų vadovams ir darbuotojams gali būti blogai. Tai blogas požiūris“, – mano A.Abišala.
Švietimo ir mokslo ministrui Dainiui Pavalkiui išreiškus nuomonę, kad Šiaulių ir Edukologijos universitetų išvis neturėtų būti, A.Abišala sakė, kad, jo nuomone, Edukologijos universitetas – keista mokykla.
„Edukologijos universitetas – keista mokykla, aš įsivaizduočiau, kad žmogus, norėdamas būti mokytoju, pirmiausia turėtų įgyti profesiją, išmokti, pavyzdžiui, geografiją ir tada baigti pedagogikos kursus, kurie turėtų trukti pusmetį ar metus“, – mano A.Abišala.
