„Tikimės, kad, pasirašius dokumentą, tos lėšos ir bus didinamos, žiūrint į perspektyvą. Aš konkrečiai paklausiau, kiek maždaug reikės papildomai pinigų tam, kad galėtume geriau finansuoti stipendijas iki 2018 m., jei norėtume padidinti iki 50 proc., tai [...] tikriausiai nuo 5 iki 8 mln. litų. Tie įsipareigojimai irgi bus įgyvendinti“, – interviu LRT Radijo laidai „Ryto garsai“ sako A. Butkevičius.
Ketinimų protokole pažymima, kad, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, Vyriausybė sieks, jog iki 2018 m. studentams skatinti skiriamos valstybės lėšos, palyginti su šiuo metu vienam studentui skaičiuojama suma, palaipsniui didėtų iki 50 proc. Dokumente numatyta peržiūrėti skatinamųjų stipendijų skyrimo reglamentavimą, sudaryti vienodas sąlygas skatinti geriausiai besimokančius studentus, nepriklausomai nuo jų studijų finansavimo formos.
Studentų sąjungos prezidento Pauliaus Baltoko nuomone, svarbu ne tik padidinti pačias stipendijas, bet ir suvienodinti valstybės finansuojamų ir valstybės nefinansuojamų studentų sąlygas gauti skatinamąsias stipendijas. Anot P. Baltoko, yra aukštųjų mokyklų, kurios neleidžia valstybės nefinansuojamiems studentams pretenduoti į stipendijas. „Tai turbūt yra pati didžiausia problema“, – mano P. Baltokas.
Pasak Studentų sąjungos prezidento, šiuo metu vienas valstybės finansuojamas studentas metams savo krepšelyje atsineša 325 litus studentams skatinti. „Tada iš esmės tie pinigėliai yra išdalinami ne visiems studentams. Pasakyti, kokia vidutinė stipendija, yra ganėtinai sunku, nes jos tikrai svyruoja nuo 37 litų iki 500 litų. Kitaip tariant, arba labai mažos ir jas gauna daug studentų, arba labai didelės ir jas gauna mažai studentų“, – aiškina P. Baltokas. Jo teigimu, tai yra aukštosios mokyklos pasirinkimas.
