Įkvėpė dėstytojai ir muzikantai
Pašnekovas prisimena, kad jo laikais pamokos būdavo labai tradicinės – į ekskursijas ar muziejus mokiniai vykdavo ganėtinai retai, o mokyklą jis suvokė kaip kažką, kam reikia priešintis. „Vaikas gali būti tiek labai geras mokinys, tiek labai blogas, viskas priklauso nuo to, kaip jį priima, kaip jį motyvuoja, kaip jis yra įjungiamas į ugdymo procesą. Esu puikus pavyzdys: nors mokykloje nebuvau labai geras mokinys, kai reikėjo stoti į aukštąją mokyklą, egzaminus išlaikiau geriausiais pažymiais“, – pasakoja A. Kaušpėdas.
Azartą tapti architektu A. Kaušpėdui įkvėpė dėstytojai, o kurti muziką – muzikantas Vytautas Kernagis ir kompozitorius Kęstutis Antanėlis. „Žiūrėjau į juos iš apačios, nors jie buvo vos keleriais metais už mane vyresni. Visada norėjau gyvenime nuveikti ką nors panašaus. Šiandien net sunku įsivaizduoti, kokios svarbios tais laikais jaunimui buvo roko žvaigždės“, – prisimena pašnekovas.
Su „išmaniuoju“ jaunimu dirbti paprasčiau
Vadovaudamas įmonei „JP Architektūra“ A. Kaušpėdas nevengia samdyti jaunų architektų: šiuo metu kompanijoje dirba 15 jaunesnių nei 30 m. amžiaus žmonių. Pašnekovas teigia, kad labai svarbu jaunimo neapriboti vien techniniu darbu, todėl naujiems darbuotojams jis išsyk patiki pakankamai atsakingus uždavinius. „Taip stengiamės kuo stipriau atskleisti kūrybines žmogaus galias, – pasakoja A. Kaušpėdas. – Tačiau, iš kitos pusės, techninis ir daug kruopštumo reikalaujantis darbas taip pat yra svarbus, nes jis ugdo kantrybę ir sąmoningumą“.
Anot architekto, lyginti dabartinio jaunimo kūrybinius gebėjimus su ankstesnėmis kartomis yra „truputį keista“. Žmonės taip greitai nepasikeičia, kinta tik kūrybiškumo raiškos formos.
„Mano dviejų metų anūkas, kuris dar nemoka nei gerai kalbėti, nei vaikščioti, laisvai naršo mobiliuoju telefonu, moka atsisiųsti programėles ar filmukus“, – pasakoja A. Kaušpėdas. Anot architekto, jo įmonėje dirbantis jaunimas yra labai gerai įsisavinęs naujausias projektavimo technologijas, todėl su jais dirbti yra daug paprasčiau nei su dabartiniais keturiasdešimtmečiais ar penkiasdešimtmečiais, kurie taip greitai neperpranta, ką gali šiuolaikinės technologijos.
„Mano dviejų metų anūkas, kuris dar nemoka nei gerai kalbėti, nei vaikščioti, laisvai naršo mobiliuoju telefonu, moka atsisiųsti programėles ar filmukus“, – pasakoja A. Kaušpėdas.
„Kad ir kas bebūtų, jei žmogus jaučia savyje kūrybinę laisvę, jis ją ir panaudoja. Kūrybiškumas nėra deterministinė, genų nulemta savybė. Jis turi būti ugdomas ir tai yra tam tikros aplinkos skatinimo rezultatas. Aš tą pastebiu, nes pats neretai dalyvauju susitikimuose su moksleiviais“, – teigia pašnekovas.
Kultūriniai impulsai mokykloms
2011 m. Lietuvoje startavo 3 projektai, padedantys kūrybiškai įgyvendinti formalų mokymo turinį.
Programa „Muziejus – mokykla – moksleivis“ apima platų spektrą edukacinių užsiėmimų muziejuose. Barokiniai šokiai Valdovų rūmuose, laboratoriniai darbai Energetikos ir technikos muziejuje, spaudos draudimo laikų inscenizavimas Lietuvos švietimo istorijos muziejuje – tai tik maža dalis edukacinių užsiėmimų, kuriais šiandien galima paįvairinti įprastas pamokas klasėse.
Projektas „Aukštosios kultūros impulsai mokykloms“ organizuoja moksleivių ir menininkų susitikimus, kūrybines dirbtuves. Šia programa siekiama mažinti mokyklų bendruomenių ir kultūrinio proceso atskirtį, didinti moksleivių pilietinį sąmoningumą.
Programa „Kūrybinės partnerystės“ taip pat rūpinasi aktyvesniu mokyklų bei kūrybinio sektoriaus veikėjų bendradarbiavimu. Šis projektas buvo sukurtas Jungtinėje Karalystėje ir ten sėkmingai taikytas 8 metus. Į projektą Lietuvoje yra įsitraukę ir žinomi visuomenės veikėjai. Pavyzdžiui, manekenė Aistė Jasaitytė-Čeburiak moksleiviams veda sveikos gyvensenos pamokėles, o hiphopo muzikos atlikėjas Gabrielius Liaudanskas-Svaras pasakoja apie audiovizualines raiškos formas.
Projektai finansuojami Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
