„Kaip tik pradėjome veiklą, pranešėme mokykloms, kad ir toliau padėsime joms pagal išgales. Žinoma, pagalbos apimtys priklauso nuo rėmėjų – kiek pinigų įmonės ar privatūs asmenys paaukoja, tiek mes galime padėti mokykloms“, – 15min.lt teigė labdaros ir paramos fondas „Auginame ateitį“ steigėjas Tadas Bojarskas.
Jo teigimu, pranešus, kad fondas bus pervadintas, o darbai tęsiami, mokyklų buvo prašoma pasidalinti pagrindinėmis problemomis.
„Jos labai įvairios. Tačiau labiausiai įstringanti išlieka ta pati, kokia buvo ir fondo veiklos pradžioje. Mokyklos neturi lėšų pirkti naujoms knygoms. Daug mokyklų sako, kad kiek per metus knygų gauna iš mūsų, tiek jų ir turi. Kita opi problema moksleivių užimtumas. Fondas visada organizuodavo daug kultūrinių renginių, kuriose dalyvaudavo remiamos mokyklos. Moksleiviai tų renginių jau pasigenda“, – teigė T.Bojarskas.
Poreikis provincijos mokyklos paramai tebėra didžiulis. T.Bojarsko teigimu, kartais net pačios mokyklos nuleidžia kartelę, galvodamos, kad prieš 10 metų buvo sunku, o dabar jau šį tą jos turi.
„Mūsų visų siekis turėtų būti, kad visos mokyklos būtų aprūpintos modernia įranga, suremontuotos ir saugios. Moksleiviai ir jų tėvai turėtų galvoti tik apie mokslinį ir asmenybės tobulėjimą, o ne apie tai, ar vaikas turės galimybę pasiimti iš bibliotekos reikalingą knygą, pavalgyti pietus, ar nesušals mokykloje. Jose juk auga Lietuvos ateitis! O ją auginant kokybei neturi būti taikomi jokie kompromisai“, – teigė fondo „Auginame ateitį“ steigėjas.
Moksleiviai ir jų tėvai turėtų galvoti tik apie mokslinį ir asmenybės tobulėjimą, o ne apie tai, ar vaikas turės galimybę pasiimti iš bibliotekos reikalingą knygą, pavalgyti pietus, ar nesušals mokykloje, – teigė fondo „Auginame ateitį“ steigėjas.
Konkretus paramos atvejis – fondui paskambino viena mokykla ir sako: „Mes taip seniai norėjome paprašyti, bet tik dabar prisiruošėme. Neturime muzikos centro ir mikrofonų, todėl kiekvieno renginio moksleiviams organizavimas yra sudėtingas“.
„Kai pagalvoji, tai nėra prabangos prekė, 300 eurų ir mokyklai nukrenta didelis rūpestis nuo galvos. Šį klausimą išsprendėme, jei bus rėmėjų, galėsime padėti ir kitoms“, – žadėjo T.Bojarskas.
Trūksta lėšų renovuoti mokyklai ir bendrabučiui
Nusikelkime į Gelvonų vidurinę mokyklą Širvintų rajone. Jos direktorė Ona Valančienė 15min.lt teigė, kad šįmet mokinio krepšelio lėšų išgyventi mokyklai pakako. „2014-aisiais apsirūpinome vadovėliais ir mokymo priemonėmis, veikė 11 būrelių“, – vardijo mokyklos direktorė.
Rajono savivaldybė sumoka už mokyklos komunalines paslaugas ir aptarnaujančio personalo atlyginimus, iš savivaldybės lėšų išlaikomas mokyklos bendrabutis, maitinami 23 bendrabučio gyventojai. Tačiau to nepakanka.
„Bendrabutį galėtume pritaikyti kitokioms veikloms, bet reikia renovuoti, remontuoti. Galėtume organizuoti daugiau ir įvairesnės popamokinės veiklos. Mokykla ir nerenovuota“, – čia, O.Valančienės teigimu, praverstų parama iš šalies.
Buvusi po Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondo sparnu Gelvonų vidurinė mokykla gyveno neblogai – įsigijo kokybiško sporto inventoriaus.
„2013 metais pagerinome bėgimo tako būklę (8689 Eur). Naudojamės knygomis. Bendrabučiui nupirktas šaldytuvas, skalbyklė, muzikos centras tenkina bent minimalius poreikius sunkiai gyvenantiems vaikams. Dėmesys ir nuoširdumas kaimo mokykloms buvo labai jaučiamas“, – sakė ji.
O.Valančienės teigimu, mokyklos bendruomenė jaučia pagalbos iš šalies poreikį – toks ir panašus fondas kaip kad kaimo mokyklos gelbėjęs A.Adamkienės labdaros ir paramos fondas – itin reikalingas. Dar vienas gelbėjimosi ratas tokioms mokykloms – rašyti projektus ir gauti jiems finansavimą.
„Kasmet dalyvaujame įvairiuose projektuose. Veikla tampa įdomesnė, o ir finansinius rūpesčius lengviau spręsti. Iš Europos finansuojamų projektų įsteigėme Gelvonų krašto muziejų-edukacinį krašto bendruomenės centrą“, – O.Valančienė pasakoja, ką pavyko nuveikti su gauta parama.
Pasak jos, mokykla dalyvauja ir tarptautiniuose „Comenius“ projektuose.
„Pirmasis projektas „Sveikas kūnas, sveika siela, sveika aplinka“. Jo metu 2008-2009 metais su mokiniais aplankėme aštuonias šalis (20000 Eur). 2012-2014 metais, vykdant projektą „Nuo totalitarizmo iki laisvės“, bendravome su devyniomis šalimis, keitėmės delegacijomis (21000 Eur)“ , – kitus projektus vardija mokyklos vadovė.
Kartu su rajono savivaldybės administracija mokykla taip pat įgyvendino projektą „Gelvonų mokyklos sporto aikštyno pritaikymas bendruomenės poreikiams“ (55 000 Eur).
Nėra už ką organizuoti mokyklinių išvykų, stinga vadovėlių
Tuo metu Senųjų Trakų Kęstučio pagrindinės mokyklos direktorės Ramutės Karpovičienės teigimu, mokyklai mokinio krepšelio būtiniausioms veikloms, vykdant ugdymo planą, pakanka. Savivaldybė išlaiko techninius mokyklos darbuotojus, taip pat moka už komunalines paslaugas.
„Trūksta lėšų mokinių pažintinei veiklai, nes neturime mokyklinio autobuso ir išvykimas iš mokyklos reikalauja labai didelių finansinių sąnaudų. Trūksta lėšų vadovėliams, grožinei ir metodinei literatūrai“, – teigė R.Karpovičienė.
Pasak Senųjų Trakų Kęstučio pagrindinės mokyklos vadovės, mokykla neturi aktų salės, todėl renginiai vyksta sporto salėje.
„Be to, labai trūksta mobilios scenos renginiams organizuoti, trūksta lėšų įsirengti choreografijos salei ir įsigyti tautiniams drabužiams, knygoms, sporto inventoriui, žaidimų ir konstruktorių vaikams“, – vardijo, kam trūksta lėšų, mokyklos direktorė.
Labai reikia paramos ir labdaros fondo. Palikti vieni nepajėgsime dalies problemų išspręsti, – tvirtino mokyklos direktorė.
Mokyklos savo aplinkas gerina dalyvaudamos projektuose ar ieškodamos rėmėjų. Senųjų Trakų Kęstučio pagrindinės mokykla dalyvavo dviejuose Europos Sąjungos projektuose ir gavo finansavimą.
„Įrengta vaikų judriųjų žaidimų aikštelė su gumine danga ir berniukų technologijų kabinetas su visa reikalinga įranga ir baldais“, – teigė mokyklos vadovė. Mokykla dalyvavo ir kituose projektuose per Švietimo ir mokslo ministeriją ir šįmet laimėjo planšetinių kompiuterių klasę, mokytojams skirtus kvalifikacijos mini mokymus.
Prisimindama laikus, kai mokykla buvo globojama A.Adamkienės fondo, ji teigė, kad fondas mokyklą džiugino enciklopedijomis ir žinynais, grožine literatūra, finansavo vaikų dienos centrą, padėjo suremontuoti patalpas, labai rėmė žaidimais, žaislais bei mokymo priemonėmis.
„Šventėms vaikus galėjome pradžiuginti skanumynais, prizais, vitaminais. Padėjo nusipirkti keramikos krosnį, virtuvei šaldytuvus, dujinę viryklę. Padėjo išspręsti mokėjimo už meno mokyklą, papildomo maitinimo ir kitus finansinius klausimus. Labai reikia paramos ir labdaros fondo. Palikti vieni nepajėgsime dalies problemų išspręsti“, – tvirtino ji.
Baigė veiklą po 15 metų veiklos
Priminsime, kad Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondas nuo 1999 m. teikęs pagalbą Lietuvos kaimo mokykloms, vaikų ligoninėms ir vaikų globos namams šių metų birželį sustabdė savo veiklą.
Per 15 veiklos metų buvo gauta ir paskirstyta daugiau nei 14 milijonų vertės parama.
