„Aš manau“ – ne argumentas
Apeliacija aukštojoje mokykloje yra raštiškas studento prašymas persvarstyti egzamino arba kitokio atsiskaitymo darbo įvertinimą, jei studentas su juo nesutinka. Apeliacijas taip pat galima teikti ir dėl pažeistos egzamino ar įskaitos procedūrų tvarkos (nusirašinėjimo, dėstytojo išėjimo iš auditorijos ir pan.).
Vilniaus universiteto (VU) studentai šiemet aktyviau teikia apeliacijas, tačiau motyvuotų, arba kitaip – tinkamai argumentuotų apeliacijų skaičius sumažėjo. 2009 m. iš visų pateiktų apeliacijų 89 proc. buvo motyvuotos, 2010 m. – 73 proc.
Pasitaiko dėstytojų, kurie apeliacijų teikimą priima kaip įžeidimą, nes mano, jog negerbiamas jų darbas. Teigė Apeliacinės komisijos narė.
„Bent jau mūsų fakultete šiuo metu labiau pasitaiko pagrįstų apeliacijų, tačiau gauname ir nemotyvuotų“, – sakė Gabrielė Bilkauskaitė, studentė, priklausanti VU Filologijos fakulteto Apeliacinei komisijai. „Būna, žmonės parašo ką nors panašaus į „aš mokiausi tris dienas, todėl turėjau išlaikyti“, arba „visą semestrą daug mokiausi, todėl esu vertas(-a) išlaikyti“. Motyvuota apeliacija yra tokia, kurioje aiškiai išdėstyti argumentai, tiksliai nurodyta, su kuria egzamino vertinimo dalimi nesutinkama, ir kodėl“, – teigia pašnekovė.
Apeliacija – ilgas procesas
Edgaras Jelanskis, VU politikos mokslų antrakursis, prisimena savo patirtį rašant apeliaciją: „Parašai ir sėdi kaip ant adatų dvi savaites. Pirmiausia turi laukti, ar pripažins, jog apeliacija yra motyvuota. Jei pripažino, dar neverta džiaugtis, nes tada speciali komisija turi vertinti tavo darbą iš naujo. Pažymiui pakilus, džiaugtis taip pat dar negalima, nes tada reikia laukti, ar fakulteto komisija sutiks su nauju įvertinimu.“
Edgarui pasisekė, jo apeliacija, rašyta dėl šio rudens semestro egzamino, buvo motyvuota ir patenkinta, tačiau bendra VU statistika yra mažiau palanki studentų atžvilgiu – patenkinamos 37,5 proc. pagrįstų apeliacijų.
Studentai bijo
„Studentų eros“ atlikta apklausa parodė, jog 16 proc. apklaustų studentų prisibijo, jog po apeliacijos proceso pažymys sumažės. 77 proc. apklaustųjų mano, jog teikdami apeliacijas gali susigadinti santykius su dėstytoju, 10 proc. studentų teigė, kad tai ir buvo viena iš priežasčių, atgrasiusių rašyti apeliaciją. Anot G.Bilkauskaitės, vis dėlto studentai neturėtų bijoti užrūstinti dėstytojus, kurių vertinimu nėra patenkinti. Tačiau priduria – baimė nėra visiškai nepagrįsta. „Pasitaiko dėstytojų, kurie apeliacijų teikimą priima kaip įžeidimą, nes mano, jog negerbiamas jų darbas“, – sakė Apeliacinės komisijos narė.
Skundžiamasi tik dėl neigiamų balų
G.Bilkauskaitės teigimu, dažniausiai apeliacijas rašo tie studentai, kurie neišlaiko egzamino, arba tie, kuriems tai paskutinis šansas (neišlaikę vieno ar net keleto perlaikymų): „Per mano darbo praktiką yra buvęs tik koks vienas ar du atvejai, kada apeliaciją pateikė savo teigiamu įvertinimu nepatenkintas studentas.“
Taigi galima daryti prielaidą, kad apeliacijos rašymas pirmiausia yra bandymas išsisukti nuo skolos. Na, o egzaminą išlaikę ir kartais žinantys, jog nebuvo teisingai, objektyviai įvertinti, bijo tai kelti į viešumą dėl anksčiau minėtų priežasčių.
Apeliacijos nerašymo priežastys
Bijojau susigadinti santykius su dėstytoju/-a 10 proc.;
Netikiu, kad apeliacijos yra veiksmingos 14 proc.;
Bijojau, kad pažymys gali būti sumažintas 15 proc.;
Tam nebuvo priežasties 61 proc.
 |
| 15min.lt nuotr./„Studentų era“ logotipas |
