Būtina žinoti, kad į neformaliuoju ir savaiminiu būdu įgytų žinių ir gebėjimų vertinimą ir pripažinimą studijų rezultatais gali pretenduoti asmenys, turintys ne žemesnį išsilavinimą nei vidurinis. Paprastai tai būna dirbantys žmonės, tačiau neturintys aukštojo išsilavinimo toje srityje, kurioje dirba, įgiję aukštąjį išsilavinimą, tačiau dirbantys ne pagal turimą kvalifikaciją, ketinantys tęsti anksčiau nutrauktas kolegines arba universitetines studijas.
Retai kas žino apie tokią galimybę, kaip darbinės patirties prilyginimas studijų kreditams.
Apie darbo patirties panaudojimą aukštojo mokslo studijose kalbėjomės su Lina Danilevičiene, Kauno nakvynės namų vyriausiąja socialine darbuotoja, ir Birute Drungiliene, Vilniuje įkurtos UAB „Profarma“ administratore.
– Kas paskatino siekti aukštojo mokslo diplomo?
Birutė: „Baigusi studijas Vilniaus lengvosios pramonės technikume, po kurio laiko pajutau, kad norėtųsi darbo, susijusio su įmonių ir įstaigų administravimu. Todėl, baigusi administravimo kursus, įsidarbinau statybos įmonėje ir joje išdirbau 10 metų. Apie tolesnes studijas minčių buvo, tačiau jas užgožė šeimyniniai rūpesčiai. Tačiau vieną 2008 metų dieną įmonėje apsilankė Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytojų grupė ir papasakojo apie galimybę studijuoti šiame universitete, prieš tai įvertinus neformaliuoju ir savaiminiu būdu įgytas žinias ir gebėjimus ir pripažinus juos studijų rezultatais. MRU vyko pažintiniai kursai, per kuriuos susipažinome su vadybos, strateginio valdymo pagrindais.“
Lina: „2002-aisiais baigiau Socialinio darbo studijų programą dabartinėje Kauno kolegijoje, tačiau mano diplomas dar buvo ne koleginių, bet aukštesniųjų studijų. Vėliau įstojau ir sėkmingai baigiau VDU sociologijos bakalauro studijas. Dirbau Kauno nakvynės namuose socialine darbuotoja, darbas patiko, jaučiausi jam gerai pasirengusi. Tačiau atsiradus reikalavimui, kad socialiniai darbuotojai turi turėti aukštąjį išsilavinimą, gerokai sunerimau, jog galiu netekti darbo, todėl ėmiau ieškoti galimybių įgyti šios srities aukštojo mokslo diplomą per trumpą laiką.
Atsiradus reikalavimui, kad socialiniai darbuotojai turi turėti aukštąjį išsilavinimą, gerokai sunerimau, jog galiu netekti darbo, todėl ėmiau ieškoti galimybių įgyti šios srities aukštojo mokslo diplomą per trumpą laiką.
Susisiekiau su Kauno kolegijos Medicinos fakulteto Socialinio darbo katedra, kur mane maloniai informavo apie išlyginamąsias studijas ir paaiškino, kad gali būti įskaityti ne tik mano ankstesnių formaliųjų studijų rezultatai, bet ir žinios bei gebėjimai, įgyti neformaliuoju būdu ir darbinėje veikloje. Tad ilgai nelaukusi vėl grįžau į Kauno kolegiją.“
– Papasakokite apie ankstesnio mokymosi ir praktinės veiklos įskaitymo procedūrą.
Birutė: „Kartu su mane konsultavusiais MRU darbuotojais išanalizavau Viešojo administravimo studijų programos planą. Parengiau savo darbo patirties įrodymų aplanką su išplėstiniu gyvenimo aprašymu, tuometį išsilavinimą pagrindžiančiais dokumentais, asmeninių gebėjimų ir kompetencijų aprašu, pageidaujamų įskaityti studijų dalykų žinių ir įgūdžių bei savaiminio mokymosi įrodymais. Pageidavau įvertinti mano žinias ir gebėjimus iš penkių dalykų.
Išanalizavę mano dokumentus, vertinimo komisijos nariai atsiuntė papildomų klausimų ir pakvietė atlikti Tarpasmeninių konfliktų valdymo studijų dalyko testus žodžiu ir raštu. Turėjau parengti savarankišką darbą ir jį apginti. Įvertinimas buvo teigiamas. Pripažino mano žinias ir gebėjimus iš keturių studijų dalykų, tad tapau MRU bakalauro ištęstinių studijų studente. Studijavau, kaip ir visi, penkerius metus, tačiau dėl įskaitytų studijų dalykų kai kurių semestrų studijos man buvo ne tokios intensyvios. 2015 metais sėkmingai apgyniau viešojo administravimo bakalauro baigiamąjį darbą ir gavau aukštojo mokslo diplomą.“
Lina: „Aukštesniojo mokslo ir studijų VDU rezultatus man įskaitė, sulyginę tuometę Kauno kolegijos Socialinio darbo studijų programą su mano studijuotomis. O savo darbinę patirtį pristačiau aplanku, kuriame šalia gyvenimo aprašymo pateikiau neformaliojo mokymosi pažymėjimus, gautus lankant įvairius kvalifikacijos kėlimo renginius.
Savo darbinę patirtį pristačiau aplanku, kuriame šalia gyvenimo aprašymo pateikiau neformaliojo mokymosi pažymėjimus, gautus lankant įvairius kvalifikacijos kėlimo renginius.
Jų buvau sukaupusi nemažai. Kai vertinimo komisija išanalizavo mano pateiktus dokumentus (pageidaujamų įskaityti studijų dalykų žinių ir įgūdžių įrodymus), paaiškėjo, kad iki baigiamojo darbo man reikės studijuoti tris dalykus. Per pokalbį gavau nemažai profesinio pobūdžio klausimų, buvo atsižvelgta ir į mano motyvaciją. Vertinimo komisijos sprendimas buvo palankus, ir mane priėmė į Socialinio darbo studijų programos ištęstines studijas. Jos truko apie metus, aš sėkmingai įvykdžiau individualų studijų planą, apgyniau baigiamąjį darbą ir gavau aukštojo mokslo diplomą.“
– Apibūdinkite savo aukštojo mokslo studijas.
Birutė: „Man tai buvo atgaiva. Studijų metais netikėtai praradau darbą, todėl, ieškodama kitos darbo vietos, visa galva pasinėriau į mokslus. Bendravimas su dėstytojais ir kurso draugais mane gelbėjo nuo negatyvių minčių. Skaičiau gerokai daugiau, nei reikalavo dėstytojai. Jausdama jų moralinę paramą ir geranoriškumą konsultuoti, stengiausi visas užduotis atlikti labai gerai. Esu labai dėkinga savo dėstytojams – niekada nebūčiau patikėjusi, kad mokslo žmonės gali skirti tiek dėmesio studentui, patys būdami labai užimti. Studijų laikotarpis šviesiai nuspalvino mano gyvenimą – visiems to linkėčiau. O aukštojo mokslo diplomas atvėrė duris į naują darbo vietą, kurioje gerai jaučiuosi.“
Lina: „Šios studijos gerokai skyrėsi nuo ankstesniųjų, nes turėjau daug dirbti savarankiškai. Tačiau man labai padėjo dėstytojai individualiomis konsultacijomis ir palaikymu. Daug gerų žodžių galiu pasakyti apie Kauno kolegijos Socialinio darbo katedros dėstytojus. Studijuoti buvo labai įdomu, nes, turėdama nemažą praktinę patirtį, galėjau ne tik įgyti naujų žinių, bet ir perduoti savo darbinėje veikloje patirtas situacijas. Iki šiol prisimenu diskusijas su dėstytojais ir bendramoksliais.
Studijuoti buvo labai įdomu, nes, turėdama nemažą praktinę patirtį, galėjau ne tik įgyti naujų žinių, bet ir perduoti savo darbinėje veikloje patirtas situacijas.
Kai kuriose pratybose dirbdavome kartu su nuolatinių studijų studentais, kurių dauguma studijavo socialinį darbą iškart baigę bendrojo lavinimo mokyklą. Manau, kad mano ir kitų praktinę patirtį turėjusių bendramokslių pasakojimai ir komentarai jiems buvo įdomūs ir naudingi. Socialinio darbo profesinio bakalauro diplomą gavau 2012-aisiais, tačiau su katedros darbuotojais ir toliau bendrauju – esu Socialinio darbo studijų programos komiteto narė.“
– Kokia Jūsų nuomonė apie neformaliuoju ir savaiminiu būdu įgytų žinių ir gebėjimų vertinimo bei pripažinimo studijų rezultatais galimybę aukštajame moksle?
Birutė: „Labai gerai, kad aukštosios mokyklos teikia tokią paslaugą, nes kai kurie žmonės, ypač vyresnio amžiaus, galvoja, kad mokytis aukštojoje mokykloje nepajėgs dėl įtempto studijų grafiko arba kad nesugebės suderinti darbo su studijomis. Retai kas žino apie tokią galimybę, kaip darbinės patirties prilyginimas studijų kreditams. Taip sumažėja studijų intensyvumas arba sutrumpėja studijavimo laikotarpis. Džiaugiuosi, kad mane laiku apie tai informavo ir paskatino.“
Lina: „Aš labai palaikau šią aukštosios mokyklos paslaugą. Dėl šios galimybės aš nepraradau darbo ir galėjau pasilikti Kauno nakvynės namuose kaip socialinė darbuotoja. Šiuo metu esu vyriausioji socialinė darbuotoja, sėkmingai gavusi penkerių metų atestaciją. Mano darbo rezultatai 2014 metais buvo aukštai įvertinti – iš Kauno mero rankų gavau „Gerumo kristalą“.“
– Ko palinkėtumėte žmonėms, kurie, sukaupę darbo patirties, dar nedrįsta praverti aukštosios mokyklos durų?
Birutė: „Man atrodo, kad vyresnio amžiaus studentas Lietuvos aukštosiose mokyklose nebe naujiena. Vertėtų imti pavyzdį iš sėkmingai baigusių studijas arba tebestudijuojančių ir prisijungti prie jų. Tuo labiau kad studijos dabar visiškai kitokios – studentams sudaromos lanksčios galimybės mokytis; daug mokymosi medžiagos pateikta virtualiojoje erdvėje. Reikia nusiteikti daug ir savarankiškai mokytis, o ir dėstytojai niekada neatsisako konsultuoti. Taigi tereikia valios ir atsakomybės.“
Lina: „Linkėčiau nugalėti neryžtingumą. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad studijos Kauno kolegijoje buvo ne tik naudingos tolesnėje profesinėje karjeroje, bet ir suteikė daug savirealizacijos džiaugsmo. Naudinga ir tai, kad studijuodama praplėčiau profesinius kontaktus – sutikau įvairių žmonių ‒ jie praturtino mano gyvenimą. Beje, žinokite ir tai, kad, jei pavyksta suderinti su darboviete, verta pasinaudoti kolegijos teikiamomis dalinių studijų užsienyje galimybėmis. Bet kam, kas šiandien dar abejoja ar nesiryžta, galiu pasakyti – taip, tai yra iššūkis sau, bet vėliau jūs tikrai nesigailėsite.“
– Ką norėtumėte patarti aukštųjų mokyklų, kuriose studijavote, akademiniam personalui, vykdančiam neformaliuoju ir savaiminiu būdu įgytų žinių ir gebėjimų vertinimo ir pripažinimo studijų rezultatais procedūrą?
Birutė: „Manau, kad atsakingi darbuotojai ir dėstytojai turi pakankamai patirties ir nuolat šią procedūrą tobulina. Jei visiškai atvirai, tai pretendentams kartais sunku užpildyti dokumentų aplanką. Konsultantų pagalba labai praverstų.“
Lina: „Įvairiais būdais ir intensyviau viešinti informaciją apie Kauno kolegijoje teikiamą neformaliuoju ir savaiminiu būdu įgytų žinių ir gebėjimų vertinimo ir pripažinimo studijų rezultatais paslaugą. Esu tikra, kad daug žmonių pasinaudotų šia galimybe, jei apie tai žinotų.“
-------------------------------------
Jei ketinate arba jau nusprendėte studijuoti aukštojoje mokykloje, rekomenduojame pasinaudoti savo ankstesnių formaliųjų studijų aukštosiose mokyklose ir neformaliojo mokymosi rezultatais. Lietuvos aukštosios mokyklos, vadovaudamosi jau minėtame Europos aukštojo mokslo erdvės (EHEA) ministrų susitikime patvirtintais Europos aukštojo mokslo erdvės kokybės užtikrinimo standartais ir gairėmis bei naujuoju ECTS vadovu, sudaro tam sąlygas. Tenka paminėti, kad ankstesnio mokymosi pasiekimų įskaitymo koncepcija plėtojama toliau, atsiranda naujų galimybių ir iššūkių, todėl ir nacionalinis Švietimo ir mokslo ministerijos dokumentas, reglamentuojantis neformaliuoju ir savaiminiu būdu įgytų žinių ir gebėjimų vertinimą ir pripažinimą, turi būti peržiūrėtas ir atnaujintas.
Tekstą parengė Lietuvos nacionalinių ekspertų aukštajam mokslui grupė:
Raimonda Markevičienė – Vilniaus universitetas, tarptautinių ryšių skyriaus vedėja;
Nora Skaburskienė – Studijų kokybės vertinimo centras, direktorė;
Algimantas Tamelis – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, medicinos fakulteto dekanas;
Nijolė Zinkevičienė – Kauno kolegija, direktoriaus pavaduota studijoms ir mokslui
Europos aukštojo mokslo erdvė studentams (EHEA) – vidinė kokybė ir pripažinimas, valdymas ir vadyba, studijų programų tarptautiškumo didinimas ir socialinė dimensija. Veikla remiama ir finansuojama Europos Komisijos.
