„Mokyklose apie ES reikėtų diskutuoti dažniau. Jau per chemijos pamoką vaikai galėtų analizuoti produktų etiketes ir vertinti, kaip laikomasi ES standartų, o per matematiką mokytis apskaičiuoti Lietuvai skiriamus ES finansus ar Lietuvos turimą balsų svorį, priimant visai ES svarbius sprendimus“, − paaiškina Užsienio reikalų ministerijos Europos Sąjungos departamento Bendrųjų ir institucinių klausimų skyriaus vedėja Aistė Bertulytė-Žikevičienė.
Pamiršta aptarti ES
Dažnai kalbant apie tam tikras dalykus yra aptariamas tik nacionalinis aspektas, pamirštant jo europinę dimensiją, pastebi „Kurk Lietuvai“ projekto vadovė Kristina Belikova. Pasak jos, aplinkosauga, užsienio politika ar gynyba ir ekonomika dažnai apžvelgiamos tik iš Lietuvos perspektyvos, nors ES atlieka svarbų vaidmenį šiose srityse ir turi įtakos nacionalinei šių sričių raidai.
Apie ES kalbama kaip kažkokį tolimą darinį, nors reikėtų akcentuoti Lietuvos narystę joje.
„Apie ES kalbama kaip kažkokį tolimą darinį, nors reikėtų akcentuoti Lietuvos narystę joje. Ieškant daugiau sąlyčio taškų tarp Lietuvos ir Europos pavyktų lengviau paaiškinti ES praktinę pusę ir susieti ES procesus su kasdieniu gyvenimu“, − sako tinklaraščio Euroblogas.lt pašnekovė.
„Kurk Lietuvai“ projektų vadovė Ieva Namavičiūtė paaiškina, kad mokykloje bus siekiama pereiti nuo faktų mokymo ir sausos informacijos apie ES prie kritinį mąstymą skatinančių užduočių, pavyzdžiui, analizuoti ES aktualijas ir problemas.
Ji pabrėžia, kad greitų pokyčių švietime nereikėtų tikėtis, tačiau tikimasi, kad apie ES bus kalbama vis daugiau.
Trūksta žinių apie galimybes
Tiriant mokinių žinias apie ES pastebėta, kad ši tema jiems yra svetima. Jie nedaug žino apie ES veikimą, bet iš žiniasklaidos, socialinių tinklų ar šeimos narių girdi apie pagrindines ES naudas, tačiau beveik nežino, kaip ES veikia, kokiomis teisėmis jie gali pasinaudoti kaip ES piliečiai.
„Šiuo metu apie ES kalbama per istorijos, geografijos ir pilietinio ugdymo pamokas, tačiau pateikiamos žinios yra faktinės, neskatinančios kritinio mąstymo, ES procesų ar teikiamos praktinės naudos suvokimo“, − pastebi K.Belikova.
Anot jos, jeigu norime ugdyti sąmoningus ES piliečius, turime juos supažindinti apie galimybes dalyvauti ES sprendimų priėmime, daryti įtaką savo balsu ir išmokyti aktyviai naudotis mokslo, verslo ir darbo galimybėmis. „Turėdami pakankamai žinių ir kritiškai mąstydami, jauni žmonės patys galės susiformuoti argumentuotą nuomonę apie ES – teigiamą ar neigiamą“, − kalba K.Belikova.
Per daug pasitikime ES
Poreikis daugiau dėmesio skirti ES klausimams kilo dėl per didelio Lietuvos piliečių pasitikėjimo ES, kuris per pastaruosius metus išaugo iki 65 proc. Šis rodiklis yra didžiausias lyginant su kitomis šalimis narėmis.
Tyrimas rodo, kad nors lietuviai pasitiki ES, bet nesijaučia lygiaverčiais ES piliečiais ir tik 31 proc. mano, kad jų balsas turi įtakos ES priimamiems sprendimams.
„Žinių trūkumą galime įvardinti kaip svarią priežastį, atitolinančią Lietuvos piliečius nuo ES procesų suvokimo ir dalyvavimo juose“, − rašoma situacijos analizėje.
Kaip tą balsą išsakyti − tiek Lietuvoje, tiek visos ES mastu − ir ką daryti, kad jis būtų girdimas, galėtume išmokti dar mokykloje.
A.Bertulytė-Žikevičienė pastebi, kad tokius rezultatus lemia paplitusi nuomonė, kad ES sprendimai ir politika mums „nuleidžiami“ iš Briuselio. Pasak jos, taip nėra: „Beveik kasdien kažkas Briuselyje kelia kortelę su Lietuvos vardu pasisakydami ES Tarybos posėdžiuose“.
Jis paaiškina, kad ES sprendimai priimami kvalifikuota balsų dauguma arba vienbalsiškumo principu: kaip galime manyti, kad mūsų balsas neturi reikšmės, kai atskirais atvejais net turime galimybę užblokuoti visos ES sprendimą?
„Mes ne tik turime balsą, bet ir didžiulę atsakomybę už ES ir savo šalies kelią šioje Sąjungoje. Kaip tą balsą išsakyti − tiek Lietuvoje, tiek visos ES mastu − ir ką daryti, kad jis būtų girdimas, galėtume išmokti dar mokykloje“, − tikisi diplomatė.
Sausio 18 d. Užsienio reikalų ministerijoje vyksta diskusija „Kodėl ir kaip mokyti apie ES mokykloje“.
