Glaudūs Lietuvos ir Gruzijos ryšiai bei tarpusavio simpatijos daugeliui tikrai nėra naujiena. Tačiau pastaraisiais metais aktyvėja ne tik verslo ar politiniai santykiai, bet ir akademinės bendruomenės mainai bei ryšiai. Prieš gerą pusmetį Lietuvos kalbininkas ir humanitarinių mokslų daktaras Vidas Kavaliauskas pažėrė saują mažų gintarų vienoje gruzinų aukštosios mokyklos auditorijų. Taip jis gruzinų jaunimą pakvietė pažinti Lietuvą, pramokti jos kalbos ir tradicijų. Čia įkurtas LEU Baltistikos centras, kuriame pradėtas dėstyti lietuvių kalbos kursas. Į jį, be kita ko, gali užsirašyti visi norintys studentai, jie nebūtinai turi būti filologai, kalbininkai ar lietuvių emigrantų palikuonys.
 |
|
Lietuvos ambasados Gruzijojenuotr./Vis aktyvesni tampa draugiški lietuvių ir gruzinų akademiniai ryšiai |
„Tokia idėja kilo mūsų buvusio švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus vizito Gruzijoje metu praeitų metų pavasarį. Sugalvota, jog reikėtų stiprinti šalių akademinį bendradarbiavimą, padėti jaunimui susitikti ir bendrauti, o Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerija įvairius tokius projektus, kurie skatina lietuvių kalbos mokymąsi, mielai remia. Taip mes kartu su Tbilisio technikos universiteto rektoriumi ir mūsų Lietuvos ambasada Gruzijoje atradome vieni kitus ir kibome į darbus. Ir štai, dabar turime LEU Baltistikos centrą ir Gruzijos širdyje mokome žingeidų gruzinų jaunimą lietuvių kalbos“, – pasakoja Vidas Kavaliauskas.
Po pusmečio lietuvių kalbos kursų jo grupėje iš gausaus smalsių studentų būrio liko apie 30 itin motyvuotų ir Lietuva besižavinčių jaunuolių. Ir nenuostabu, kad visi jie jau dainuoja lietuviškas dainas, sąžiningai kabina lietuviškas nosines rašydami Facebooko žinutes ir sapnuoja Lietuvą: „Mokytojas Vidas labai įdomiai dėsto, jis daug pasakoja apie Lietuvą ir jos žmones, seka pasakas ir skaito eiles, skiepija mums meilę šaliai, kurioje niekada nesame buvę“, – pasakoja egzotiška lietuvių kalba susižavėjusi Mariam.
Pasirenkamąjį Vido Kavaliausko dėstomą lietuvių kalbos kursą Tbilisyje lanko įvairių profesijų atstovai: būsimieji istorikai, filologai, inžinieriai, ekonomistai ir net energetikos programos studentai. Tačiau be platoniškos meilės Lietuvai jaunuoliai turi ir su šia šalimi susijusių gyvenimiškų tikslų. Dalis jų norėtų studijas tęsti Lietuvoje, kiti norėtų čia siekti magistro laipsnio, dar kiti galvoja apie darbo galimybes Lietuvoje arba lietuviškose įmonėse Gruzijoje.
O kol jaunuoliai sąžiningai mokosi taisyklingai ištarti lietuvių dainos žodžius ir klausosi profesoriaus Vido pasakojimų apie stebuklingąją šalį prie Baltijos, Lietuvos Švietimo mainų paramos fondas prie Švietimo ir mokslo ministerijos kviečia visus norinčius gruzinus aplikuoti į valstybės finansuojamą magistrantūrą Lietuvos universitetuose. Keliems konkursą laimėjusiems studentams Lietuva suteikia galimybę pasirinkti bet kurią Lietuvos aukštąją mokyklą, garantuoja nemokamą studijų vietą bei kas mėnesį mokamą stipendiją.
 |
| Ievos Vitėnaitės nuotr./Vis aktyvesni tampa draugiški lietuvių ir gruzinų akademiniai ryšiai |
Be kita ko, vasarį Tbilisyje lankėsi ir Švietimo mainų paramos fondo bei kitų mūsų šalies aukštųjų mokyklų atstovai, kurie Gruzijoje dalyvavo tarptautinėje aukštojo mokslo parodoje. Ne paslaptis, jog pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje nuolat mažėjo ne tik gyventojų, bet, atitinkamai, ir studentų skaičius. Daugelis mūsų draugų, pažįstamų, vaikų ir anūkų keliauja mokslo ieškoti į Danijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ar Airijos universitetus. Todėl Lietuvos aukštojo mokslo institucijos stojo prieš išlikimo iššūkį: joms būtina keistis ir orientuotis ne tik į vietos jaunimą, bet ir į užsienio studentus arba teks išnykti.
 |
| Ievos Vitėnaitės nuotr./Vis aktyvesni tampa draugiški lietuvių ir gruzinų akademiniai ryšiai |
Tam, kad aukštosioms mokykloms būtų lengviau išgyventi jau keletą metų mūsų šalyje vykdomas Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo projektas. Jo rėmuose Lietuvos aukštosios mokyklos turi galimybę dalyvauti tarptautinėse studijų parodose ir taip kviesti į Lietuvą daugiau užsienio studentų.
Kuo Lietuva patraukli gruzinų studentams specialiai 15min.lt pasakoja Gražina Kaklauskienė, Švietimo mainų paramos fondo direktoriaus pavaduotoja : „Mūsų šalis panaši į Gruziją, ne tokia visiškai „nepažįstamai europietiška“, tačiau vis dėlto Europos Sąjungoje, o ir pragyvenimas nėra Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos valstybėmis, labai brangus. Geriausia Lietuvos ir jos universitetų reklama vis dėlto, gyvas žodis: tie, kas išvažiuoja, beveik visuomet nori sugrįžti ir mini mūsų šalį geru žodžiu. Todėl kasmet mūsų šalyje studijuoja vis daugiau gruzinų.“
 |
| Ievos Vitėnaitės nuotr./Vis aktyvesni tampa draugiški lietuvių ir gruzinų akademiniai ryšiai |
Švietimo mainų paramos fondo atstovei pritaria ir Jolanta Preidienė, Vilniaus Kolegijos tarptautinių ryšių skyriaus vadovė, teigdama, jog po vienu stendu susirinkusios Lietuvos aukštosios mokyklos reklamuoja ne tik save, bet ir visą šalį. O Lietuva tarptautiniame kontekste atrodo tikrai neblogai, be to, jaučiamas augantis užsieniečių susidomėjimas studijomis mūsų šalyje.
„Mugės padeda pristatyti save, papasakoti jauniems žmonėms ir jų tėvams apie galimybes ir stojimo procedūras. Tačiau geriausiai vis dėlto iš tikrųjų veikia gyvas žodis. Lietuvos universitetai turi ryšių su Gruzijos universitetais, keičiasi studentais, o šie pasakoja draugams, kaip smagu Gruzijoje, ar Lietuvoje ir kokia studijų kokybė“, – tikina Vilniaus kolegijos atstovė.
 |
| Ievos Vitėnaitės nuotr./Vis aktyvesni tampa draugiški lietuvių ir gruzinų akademiniai ryšiai |
Iš tiesų, galbūt verta šiais visuotinio mobilumo laikais, kuomet Lietuvoje trūksta specialistų ir jaunų žmonių, pagalvoti apie universitetų, o vėliau ir vietos verslininkų tarptautiškumo skatinimą. Kodėl gi nesuteikus, pavyzdžiui, gruzinų jaunuoliams, studijuojantiems lietuvių kalbą, mylintiems mūsų šalį ir gerbiantiems jos kultūrą galimybių atvykti pas mus studijuoti, o vėliau ir sėkmingai realizuoti save mūsų darbo rinkoje.
