„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Apie pedagogus, kurie dirba su sudėtingiausiais paaugliais: kokia yra jų misija?

10-us pedagoginės praktikos metus skaičiuojantis tautodailininkas Mindaugas Turolevičius jau kurį laiką garsėja savo neįprasta metodine veikla. Dailės ir technologijų mokytojo darbą Vėliučionių vaikų socializacijos centre pasirinkęs pedagogas pasakoja su iššūkiais susiduriantis ko ne kasdien. Mat mokiniai, su kuriais jis dirba, nėra paprasti – tai bausmę už nusikalstamą veiką atliekantys nepilnamečiai paaugliai.

Problemos kyla šeimose

Paklaustas, dėl kokių priežasčių paaugliai dažniausiai patenka į šį socializacijos centrą, M.Tarulevičiaus atsako, jog didžiausia priežastis – aplinka, kurioje vaikai būna:

„Tie, kurie auga asocialiose šeimose, atsakingais už save pačius tampa labai ankstyvame amžiuje. Tarkime, jeigu motina ir tėvas girtauja, šeimoje yra dar 3 maži vaikai, kažkam juk reikia pasirūpinti maistu. O tėvas dar ir grasina, jog jeigu neatneši degtinės, būsi apkultas. Vaikas nebeturi kur dingti: jis pradeda vogti ir patenka į teisėsaugos akiratį.“

Tie, kurie auga asocialiose šeimose, atsakingais už save pačius tampa labai ankstyvame amžiuje

Pašnekovas įsitikinęs, jog esant normaliomis sąlygomis šeimose, piktybinių atvejų būtų vos keli. Tačiau kadangi tėvų vaikai negali rinktis, jiems dažniausiai tenka toks gyvenimo būdas, kokį diktuoja pati šeima.

Uždaras ratas

Viena svarbiausių institucinių problemų, kurią įvardija pedagogas, yra ta, kad paauglys, metus praleidęs socializacijos centre, kur su juo dirba ne tik mokytojai, bet ir socialiniai darbuotojai, psichologai, yra siunčiamas atgal į tą pačią šeimą, iš kurios atvykęs:

„Jeigu vaikas buvo paimtas iš asocialios šeimos, jis grįžta į tą pačią aplinką – pas geriančius tėvus. Ne vienas atvejis yra buvęs, kai vaikas pakartotinai po pusės metų vėl grįžta į pas mus į socializacijos centrą.“

Mokytojas teigia, jog keli mokiniai jam netgi yra prasitarę, jog jiems geriau gyventi socializacijos centre, kur yra švaru, visuomet yra maisto bei užsiėmimų, nei namuose, kur nėra nė patenkinamų sąlygų gyventi.

Jo požiūriu, norint pakeisti esamą situaciją, reikėtų ieškoti alternatyvių institucinių išeičių: „Dirbti reikėtų ne tik su vaikais, kurie čia pateko, bet ir su jų artimiausia aplinka. Tik tuomet didesni pokyčiai galėtų būti matomi dažniau.“

Tiesa, M.Turolevičius neneigia, jos pasitaiko ir šviesų istorijų: „Kartą parduotuvėje esu sutikęs savo mokinį, dirbanti maisto prekybos centre pagalbiniu darbuotoju. Jis priėjo, pasisveikino, nusišypsojo, patenkintas, laimingas, paklausė, kaip man sekasi, kaip sekasi kitiems kolegoms socializacijos centre.

Gyvenimą, kiek mačiau, jis yra susitvarkęs. Gavo šansą, įsidarbino ir jo klystkeliai, tikiuosi, pasibaigė“, – viltis išsako mokytojas.

Tęsti diskusijas mokytojo profesijos tema kviečiame lapkričio 6 – 7 d. Litexpo parodų rūmuose vykstančioje mugėje „Mokykla 2015“, kurioje taip pat bus galimybė daugiau sužinoti apie šiuolaikinės mokyklos mokymo priemones ir technologijas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs