Kaip sako Lietuvos edukologijos universiteto Edukacinių tyrimų instituto direktorė, Ugdymo pagrindų katedros docentė dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė, šiuo metu Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos yra atsakingos už jaunosios kartos pilietinio aktyvumo skatinimą, mokinių pilietiškumo ugdymą kuriant atvirą pilietinę visuomenę.
„Siekiant kiekvieno mokinio mokymosi sėkmės ir pažangos, šiandien ugdymas organizuojamas atsižvelgiant į individualią patirtį, socialinę aplinką, kultūrą, užtikrinant lygias galimybes.
Šiame procese svarbus ir pilietiškumo ugdymas, priklausymo Lietuvos valstybei jausmo stiprinimas. Kitaip sakant, mokomasi pažįstant ir gerbiant savo bei kitas kultūras, puoselėjant vertybes.
Įvairių veiklų, pilietinių akcijų, projektų metu mokiniai ugdosi aktyvaus ir atsakingo dalyvavimo bendruomenės ir visuomenės gyvenime gebėjimus“, – teigia dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė.
Tėvynė yra svarbi kiekvienam Lietuvos piliečiui
Moksleivių atstovai pastebi, kad pilietinis švietimas mokyklose suteikia žinių apie valstybės valdymą, pagrindinius įstatymus, bet retai kada įskiepija meilę tėvynei.
Džiugina tai, jog šiuo metu veikia vis daugiau pilietiškumą ir pilietinį aktyvumą skatinančių jaunimo organizacijų, todėl mokiniai turi galimybių savanoriškai prie jų prisijungti.
Lietuvos mokinių parlamento viceprezidentas Edvardas Montvilas yra įsitikinęs, kad tėvynė yra svarbi kiekvienam Lietuvos piliečiui, tad moksleivija tikrai ne išimtis.
„Mūsų kartoje yra ypač daug išdidžių patriotų, kurie džiaugiasi būdami lietuviais. Lietuvoje pilietiškumą tarp jaunimo skatina ne tik veikiančios jaunimo draugijos, organizacijos, įvairūs projektai, sambūriai, bet ir tie, kurie emigruoja į užsienį studijuoti.
Sugrįžę į Lietuvą mūsų tautiečiai panaudoja svetur įgytas kompetencijas tam, kad Lietuva klestėtų ir sugebėtų į problemas pažiūrėti kitu kampu. Nors mūsų jaunoji karta ir nevaikšto aukštai iškėlę trispalvių vėliavų, nors garsiai nešaukia „aš esu lietuvis!“, tačiau tikrai nebijo iššūkių ir kliūčių, jas spręsdami vieningai ir drąsiai“, – tvirtina moksleivių atstovas E. Montvilas.
Galimybė betarpiškai prisiliesti prie istorijos
Ir turbūt daugelis sutiktų, kad patriotiškumą lengviausia patikrinti grėsmės Lietuvai akimirką, ne kartą patirtis parodė – tokiais atvejais lietuviai telkiasi bendram tikslui.
Tačiau vertinant kasdienę aplinką – emigraciją, perteklinę akropolinę kultūrą, televizijos laidų formatus – padėtis visai kitokia.
„Dauguma pripažįsta, kad būtina skatinti pilietinį, tautinį ugdymą, mokyti jaunimą didžiuotis savo šalimi, kalba, istorija, apie tai kalbama mokyklų programose, atskirai netgi mokoma pilietiškumo, bet tik mažuma tai iš tiesų daro.
Lietuvos muziejai yra viena svarbiausių grandžių pilietiškumo ugdymo procese. Lankymasis muziejuje – galimybė betarpiškai prisiliesti prie istorijos, galimybė pilietinį ir tautinį sąmoningumą integruoti į įvairių dalykų pamokas – kalbos, literatūros, istorijos, geografijos ir pan.
Todėl labai svarbu, kad jauno žmogaus ugdyme dalyvautų muziejai ir kad mokyklos kuo greičiau ir efektyviau išmoktų bendradarbiauti su muziejais“, – sako Lietuvos muziejų asociacijos Švietimo sekcijos valdybos pirmininkė Renata Treigienė.
Šiemet parodoje „Mokykla“ dalyvaus 28 Lietuvos muziejai, keletas iš jų pristatys patriotiškumą skatinančius edukacinius užsiėmimus.
Lankytojai bus susipažindinami su valstybės simboliais ir krašto istorija, įsimaišę į minią galės dalyvauti orientacinėse varžybose, tapti slaptais agentais, o tvarką prižiūrės rūstus žandaras.
Vyks diskusijos pareigos tėvynei tema
Vykstančios „Jaunojo piliečio pamokos“ supažindins su pagrindiniais Lietuvos valstybės simboliais – herbu, himnu ir tautine vėliava. Lankytojai galės atlikti ir praktines užduotis – dėlioti tautiškos giesmės dėlionę ir geriau įsiminti himno žodžius, diskutuoti apie tai, ką jiems reiškia sąvokas „tėvynė“, „dorybė“, „nauda“ ir kt.
Parodoje bus diskutuojama ir apie privalomąją karo tarnybą, pareigą tėvynei, apie tai, kodėl verta tarnauti? Diskusiją inicijuos ir pranešimą šia tema skaitys Lietuvos kariuomenės atstovai.
Bus pateikiama vaizdinė medžiaga apie tarnybą, jos privalumus, naudą, galimus tarnybos būdus Lietuvos kariuomenėje. „Norime sudominti jaunimą kario profesija. Raginame neišsigąsti kario uniformos ir priimti iššūkių ir nuotykių kupiną gyvenimą.
Tarnyba kariuomenėje yra prieinama bet kuriam motyvuotam ir neturinčiam didelių sveikatos problemų jaunuoliui ir netgi vyresnio amžiaus piliečiui, nes tarnybos būdą galima pasirinkti pagal gyvenimo pobūdį ir siekius“, – sako Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų štabo Karo prievolės ir komplektavimo skyriaus viršininko pavaduotoja G. Kazlauskienė.
Švietimo parodoje „Mokykla 2015“ taip pat daug dėmesio bus skiriama STEAM (angl. Science, Technology, Engineering, Arts, Mathematics) ugdymui, mokytojo profesijos prestižui, Z kartai.
Parodoje dalyvaus daugiau nei 100 įmonių ir švietimo įstaigų iš Lietuvos, Didžiosios Britanijos, Estijos ir Prancūzijos.
Paroda vyks lapkričio 6-7 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO. Parodą organizuoja Švietimo ir mokslo ministerija, Ugdymo plėtotės centras ir LITEXPO.
