Specialistai sako, kad čia kartais ilgai slopintos emocijos ištaškomos galingais smūgiais per būgnus arba šaižiu dūdelės švilpimu. Kažkas pirmą kartą gauna progą būti išgirstas, o kažkas supranta, jog gal jau metas leisti pasirodyti ir kitiems šeimos nariams. Šeima tiesiog čia pat ieško visiems priimtinos muzikinės harmonijos. Ją atradus daug lengviau kurti ir harmoningus santykius.
Pagrindinis tikslas – išgirsti
Terapijos užsiėmimus organizuojančio Visuomenės sveikatos biuro specialistė Dovilė Vervečkienė sako, kad muzikos terapija rekomenduojama šeimoms su vaikais.
Kartais dalyvauja viena mama su vaikais arba tėtis su vaikais. Tačiau jei yra abu tėvai, skatiname, kad į terapiją ateitų visi.
„Kartais dalyvauja viena mama su vaikais arba tėtis su vaikais. Tačiau jei yra abu tėvai, skatiname, kad į terapiją ateitų visi. Nes jos esmė – kad šeimos nariai per muziką pajustų vienas kitą“, – sakė D. Vervečkienė.
Muzikos terapijoje kviečiamos dalyvauti šeimos, turinčios 3-ejų metų ir vyresnius vaikus. Terapijos patalpoje sukurtos sąlygos patogiai įsitaisyti ant pagalvėlių ar kilimu išklotų grindų, o nuo instrumentų gausos gali ir galva apsisukti. Jau vien nuo jų pasirinkimo galima nuspėti, kokios emocijos tuo metu kunkuliuoja.
Nuo įvairių metalinių bei medinių perkusinių instrumentų, afrikietiškų džembių (būgnų), ksilofonų, metalofonų, kalimbos, styginių – gitarų, ukulėlių, pučiamųjų – įvairių švilpynių, dūdelių, armonikėlių iki pianino. Dažnas čia atranda ir niekur kitur nematytas „lietaus lazdas“, vandenyno būgnus, prancūziškus varpelius.
„Kiekvienas šeimos narys pasirenka norimą instrumentą ir tada bandome išgirsti šeimos muziką. Pagrindinis terapijos tikslas: kad tėvai išgirstų savo vaiką, o vaikas – tėvus. Neretai pagrindinis „dirigentas“ šeimoje būna vaikas. Tas pats gali vykti ir tarp sutuoktinių: kuris iš jų siekia būti viršesnis, o kuris – įsiklauso ir prisiderina?“ – kalbėjo D. Vervečkienė.
„Labai svarbu leisti sau išgyventi savo jausmus: jų neslėpti. Mes visi turime tam tikrus poreikius, neretai tie poreikiai būna užgniaužti, neišsakomi. Taip nutinka, kai šeimoje nėra ryšio, netiki, kad tave išgirs, supras“, – sakė terapijas vedanti Nadežda Kiseliova-Žukovska.
Būgnai– vietoje šūkavimo
Muzika padeda praskleisti santykių šydą. Begrodami šeimos nariai patys tai pajunta arba po terapijos šeimos „harmoniją“ pakomentuoja užsiėmimus vedanti terapeutė.
Muzikos terapijos specialistė Nadežda Kiseliova-Žukovska pasakoja, kad kiekvienas užsiėmimas turi savo struktūrą. Jis prasideda nuo pasisveikinimo ir pasidalinimo naujienomis. Tik tuomet šeima renkasi instrumentus ir kuria savo muzikinius kūrinius.
„Terapijos tikslas yra santykių atkūrimas ir stiprinimas. Muzika taip pat yra tam tikra kalba – ja galima daug ką vienas kitam pasakyti“,– sakė N. Kiseliova-Žukovska.
Muzikos terapijos specialistė teigia, jog po kelių terapijos seansų šeimos pradeda pastebėti, kad iš tiesų ir kasdieniame gyvenime ima vienas kitą geriau girdėti, įsiklausyti, vėl tampa įdomūs vienas kitam.
Ar klausydama šeimos kūrinio terapijų vedėja gali pasakyti, jog šeimoje verda konfliktai?
„Tai, ko kartais negalime pasakyti žodžiais, galime pasakyti muzika. Kartais – netgi nesąmoningai. Iš tiesų tai matyti. Tai gali atpažinti pats žmogus, terapeutas gali tai pasakyti švelniomis užuominomis. Tačiau įdomiausia, kad muzikuojant vyksta tam tikras susiderinimo procesas. Nes juk žmogus grodamas tuos jausmus išgyvena. Negali tokioje vietoje šaukti, rėkti ar bartis, bet gali stipriai mušti būgną ar ne? Muzika yra erdvė, kur žmonės gali būti kartu, jie išgroja arba išdainuoja tai, ką turi savo viduje. Tai yra saugi priemonė konfliktui išreikšti ir rasti jo sprendimo būdus,“ – atskleidė pašnekovė.
Muzika yra saugi priemonė konfliktui išreikšti ir rasti jo sprendimo būdus
Matyt, kiekvienoje šeimoje pasitaiko griausmingo „būgnų solo“. Tačiau kaip turėtų skambėti idealios šeimos kūrinys? Ar normalu, kai vaikas čia „šokdina visus pagal savo dūdelę“?
„Viskas priklauso nuo šeimoje vyraujančio bendravimo būdo. Kartais vaikui tikrai reikia to dėmesio. Jis taip nori pagroti solo, kad jį pagaliau išgirstų. Jis jaučiasi be galo laimingas, kad jo klausosi ir jį palaiko. Kitais atvejais vaikas iš tiesų turėtų suprasti, jog vis tik ne jis vadovauja šeimai. Muzikos terapijos metu tas suvokimas vyksta labai subtiliai, pagarbiai. Muzika tuo ir dėkinga – ji ne tik pramoga, tačiau ir daug pasakanti priemonė. Sakyčiau, jei žodžiais ne visada pavyksta išspręsti konflikto, muzika tokioje situacijoje padeda tikrai daug“, – teigė muzikos terapijos specialistė.
Muzika padeda kopti iš skaudžiausių krizių
Visuomenės sveikatos biuro atstovė D. Vervečkienė pasakoja, jog vienkartinės muzikos terapijos šįmet virto kursu: keturios šeimos nuo kovo lankė kassavaitinius užsiėmimus ir iš viso turėjo 8 bendrus „koncertus“.
Muzikos terapijos užsiėmimai atviri visiems – apie artėjantį kursą biuras paskelbia internetiniame puslapyje, o norintys ją išbandyti turi tiesiog užsiregistruoti. Kokie žmonės dažniausiai išmėgina tokius užsiėmimus?
„Ateina šeimos, kurių vaikai yra po sunkių ligų, šeimoje dėl to išgyvenama tam tikra krizė. Visiems šeimos nariams reikia savotiško pastiprinimo, pagalbos. Arba ateina daugiavaikė šeima, kurie tiesiog džiaugiasi galimybe pabūti kartu. Tuo metu, kai muzikuoja, jie gali skirti vienas kitam dėmesio. Ir tas dėmesys kitoks, nei nuolat galvojant, kaip čia pavalgyti ir apsirengti“, – sakė N. Kiseliova-Žukovska.
Muzikos terapijos specialistė pastebi, jog terapijos metu visi šeimos nariai savotiškai pasidalina vaidmenis ir tai atsiskleidžia per pasirinktus instrumentus, grojimo tempą ir intensyvumą.
„Grojimo metu vyksta natūrali harmonizacija. Noriu priminti, kad muzikos terapija – tai procesas. Po terapijos vyksta aptarimas ir žmogus susidėlioja savo mintis. Kai žmogus pripranta prie naujos aplinkos, jis gali eiti gilyn į savo pojūčius, išgyvenimus. Tuomet pats patiria tam tikrų naujų įžvalgų “, – sakė pašnekovė.
„Ilgalaikę grupę tam ir subūrėme, kad šeimos pajustų pokyčius. Kad galėtume stebėti, kaip šeima auga ir atranda naujus dalykus. Jei ilgalaikė terapija pasiteisins, greičiausiai ateityje ją naudosime dažniau,“ – pritarė ir D. Vervečkienė.
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro naujienas rasite ir „Facebook“ puslapyje.
