Apie ugdymo priemonių tendencijas, pratybų sąsiuvinių naudą ir jų ateitį – spaudai išplatintame interviu su Helga Holtkamp, Europos mokomosios literatūros leidėjų grupės vadove, ir pripažintu pedagogų rengimo specialistu, Didžiosios Britanijos leidyklos „Macmillan“ atstovu dr. Grzegorz Spiewak.
Nepakeičiama mokymosi priemonė
Pratybos taupo mokytojų laiką: jiems nereikia patiems galvoti užduočių, kurios atitiktų pamokų temas.
„Europoje pratybos vis dar yra neatsiejamas mokymosi įrankis, ir kol kas nepanašu, kad kita mokymosi priemonė jas efektyviai pakeistų. Pratybos taupo mokytojų laiką: jiems nereikia patiems galvoti užduočių, kurios atitiktų pamokų temas. Dažniausiai pratybos naudojamos namų darbams atlikti, tačiau jos taip pat užtikrina mokymosi vientisumą ir praverčia net tada, kai pagrindinis mokytojas serga ir negali dalyvauti pamokoje. Tuomet bet kuris mokytojas gali greitai pakeisti kolegą ir sklandžiai tęsti mokymosi procesą. Iš patirties galiu pasakyti, kad pratybos dažniausiai naudojamos mokantis kalbų, įskaitant ir gimtosios, taip pat matematikos, fizikos, chemijos pamokose“, – sako H.Holtkamp.
Pasak pašnekovės, pratybos vaikams padeda praktiškai pritaikyti įgytas žinias, be to, jos suteikia tėveliams galimybę stebėti vaikų pažangą. Matydami visą užduočių sprendimo istoriją vienoje vietoje, tėvai gali sekti, kurios sritys ar užduotys mokiniams yra sunkesnės.
Keičiasi kartu su vaikų poreikiais
Pratybų ir vadovėlių leidyba yra labai dinamiškas procesas, todėl praktiškai kiekvienais metais būtina peržiūrėti esamą medžiagą ir atlikti pakeitimus. Pedagogai ir psichologai kasmet ieško naujų būdų, kaip mokinius motyvuoti, kaip jiems padėti geriau suvokti ir pritaikyti žinias. Šios naujovės atsispindi ir pratybų evoliucijoje. Pavyzdžiui, užduočių individualizavimas tapo viena aktualiausių pastarųjų metų pratybų sąsiuvinių inovacijų.
„Anksčiau visos užduotys būdavo vienodo lygio. Tačiau vaikai klasėje ir jų pasiruošimas pamokoms dažniausiai skiriasi. Šiandien pratybų leidėjai iš anksto pasirūpina, kad užduotys būtų skirtingos: lengvesnės vaikams, kuriems reikia daugiau laiko įsisavinti informaciją, vidutinio sudėtingumo ir sunkesnės tiems vaikams, kurie mokosi greitai. Skandinavų ar vokiečių leidėjai skirtingų lygių užduotis pažymi skirtingais ženklais. Tokiu būdu mokytoja gali skirti daugiau laiko mokiniams, kurie kažko nesuprato, o vaikai, turintys aukštesnius gebėjimus, gali dirbti savarankiškai“, – teigia Europos mokomosios literatūros leidėjų grupės vadovė.
Skaitmeniniai sprendimai nepakeičia popierinių leidinių
Dabartinis jaunimas labai daug laiko praleidžia naudodamasis šiuolaikinėmis technologijomis, todėl šios vis labiau integruojamos į veiklą klasėje ar namuose. Europos mokomosios literatūros leidėjų grupės vadovė H.Holtkamp pastebi, kad skaitmeniniai sprendimai gali būti puiki priemonė, paįvairinanti pamokų turinį, tačiau vadovėliai ir pratybų sąsiuviniai išlaiko pranašumą. Be to, ne visos mokyklos ir klasės turi galimybę netrukdomai naudotis technologijomis.
Pasak H.Holtkamp, technologijos vis dar yra per daug riboto naudojimo, tad kol kas jos lieka tik pagalbine priemone. Technologijomis paremtas mokymosi būdas populiariausias Skandinavijos šalyse, kuriose beveik visi moksleiviai turi priėjimą prie planšečių, kompiuterių – tiek mokyklose, tiek namuose.
Būtinos užsienio kalbos pamokoms
Turime vaikams suteikti maksimaliai daug progų kalbėti, atsakinėti, diskutuoti. Tokia yra pagrindinė pratybų užduotis.
Buvęs anglų kalbos mokytojas, o dabar pedagogų rengimo specialistas dr. Grzegorz Spiewak teigia, kad per pastaruosius dvidešimt metų buvo išsiaiškinta labai daug įdomių faktų apie tai, kaip vaikai išmoksta užsienio kalbų. Ilgą laiką buvo galvojama, kad vaikui svarbiausia gauti kuo daugiau informacijos, išmokti naujų žodžių, būti aplinkoje, kurioje kalbama ta kalba. Tačiau dabar įrodyta, kad svarbiausia mokymosi procese – laiku gauti informaciją.
„Vaikas turi atlikti tokias pratybų užduotis, kad jo smegenys turėtų pritaikyti kuo daugiau žodžių, frazių, posakių, pokštų, tinkančių konkrečioms situacijoms. Kitaip tariant, neužtenka perskaityti tekstą ir jį suprasti – būtina praktikuotis, vietoje ir laiku pavartoti tekste matytas frazes. Kaip tai išnaudoti pamokų metu? Turime vaikams suteikti maksimaliai daug progų kalbėti, atsakinėti, diskutuoti. Tokia yra pagrindinė pratybų užduotis“, – pasakoja G.Spiewak.
Kaip išsirinkti tinkamas pratybas?
Užsienio šalių pašnekovų teigimu, į vadovėlių ir pratybų sąsiuvinių tobulinimą buvo investuojama ilgus metus ir kol kas nėra geresnio būdo mokytis, taikyti, įtvirtinti žinias ir gebėjimus.
„Kaip kalbos mokytojas, metodologijos patarėjas ir tėvas, aš visuomet rekomenduoju investuoti į geras, šiuolaikines pratybas. Jos ne tik skatina mąstyti kūrybiškai, netradiciškai, bet ir gerina vaikų smulkiąją motoriką“, – teigia G.Spiewak.
Pasak jo, modernūs pratybų sąsiuviniai mokantis kalbų ir ne tik jų yra daug daugiau nei tiesiog papildomos užduotys. Šiandien pratybos kuriamos pasitelkiant būrį profesionalų ir kūrybininkų. Jose galima rasti dėlionių, testų, mini projektų ir kitų įdomių užduočių, išlaikančių aktyvaus šiuolaikinio vaiko dėmesį.
Dėl šios priežasties tėvams patariama visuomet atkreipti dėmesį į vaiko mokymuisi skirto leidinio išleidimo metus. Jeigu pratybų sąsiuvinis yra išleistas prieš penkis ar net dešimt metų, galbūt vertėtų pasikonsultuoti su mokytoju, ar tai tinkamas pasirinkimas šiuolaikiniam vaikui ir galbūt yra naujesnių, patobulintų užduočių sąsiuvinių.
