Apie stojimų galimybes 15min.lt kalbasi su Studijų užsienyje informacijos centro vadove Žaneta Savickiene.
Žaneta Savickienė / asmeninio archyvo nuotr.
– Ar šių metų abiturientai pavėlavo stoti į užsienio universitetus?
– Į pagrindinius stojimo srautus pavėlavo, bet visada yra galimybės teikti dokumentus vėliau. Iki liepos 30 dienos Jungtinės karalystės universitetų platforma „UCAS“ priima vėluojančių paraiškas ir jas svarsto.
Po liepos 30 dar yra vietų taip vadinamame „Clearing“ stojimo etape. Taigi, galimybių yra, tik reikia žinoti, kad tų studijų vietų yra likę žymiai mažiau nei pateikus paraiškas laiku.
Dauguma Olandijos universitetų priima paraiškas iki liepos 1 dienos, skandinavų universitetai taip pat svarsto vėluojančių paraiškas. Taigi studijų vietą galima susirasti ir vėliau, tik teks paskubėti renkantis studijų vietą ir ruošiant dokumentus.
Be to, universitetų sistema suteikia galimybę studentui pereiti iš vieno universiteto į kitą (toje pačioje šalyje). Todėl net ir įstojus į ne pirmo prioriteto aukštąją mokyklą po metų galima teikti paraišką į labiau norimą vietą, tačiau reikia gerai mokytis, turėti pavyzdingus rezultatus.
– Kuo iš esmės skiriasi „TOEFL“ ar „IELTS?“ egzaminai?
– Tiek „TOEFL“, tiek „IELTS“ tikrina tas pačias kalbos kompetencijas: kaip žmogus kalba, girdi ir supranta, kaip skaito ir rašo angliškai. Tik „TOEFL“ egzamine žinios tikrinamos kompiuterio pagalba (rašinius rašote klaviatūra, skaitote tekstus ekrane, o klausote ir kalbate ausinių ir mikrofono pagalba), o „IELTS“ – klasikiniu būdu (egzaminą rašote pieštuku į egzaminų knygutes, kalbatės gyvai su dėstytoja).
Skirtis, galbūt, galėtų būti įžvelgiama dar ta, jog „TOEFL“ egzamino metu jūsų kalba yra įrašoma, ir ją vertina 3 komisijos nariai, o „IELTS“ egzamino kalbėjimo dalį vertina tik vienas asmuo.
– Tačiau kaip pasirinkti, kurį iš jų laikyti?
– Kadangi šių egzaminų rezultatai tinka stojant į visų šalių angliškai dėstomas studijų programas, t. y. tiek „IELTS“ tinka stojant į Amerikos aukštąsias, tiek „TOEFL“ priima Jungtinės Karalystės ar Skandinavų šalių universitetai, jie yra lygiaverčiai.
Be to, abiejų egzaminų rezultatai gali būti konvertuojami į lietuviško brandos egzamino balus ir įskaičiuojami į stojimo balą stojant Lietuvoje.
Paprasčiausias patarimas: laikykite tą egzaminą, kuris Jums yra jaukesnis. Internete galite rasti tiek vieno, tiek kito egzamino pavyzdžių ir išsimėginti.
– Ar yra universitetų, kurie vis dėlto nepriima kurio nors vieno iš egzaminų?
– Kadangi Kembridžo universitetas ruošia „IELTS“, „TOEFL“ egzamino jis nepriima. Tačiau tai – išskirtinis atvejis.
– Kaip galima šiems egzaminams pasiruošti? Ar būtina lankyti kursus?
– Ne, nebūtina, nes nemokamų galimybių tobulinti akademinę anglų kalbą yra gausu internete. Be to, įvairūs pasaulio universitetai šiandien siūlo atvirųjų kursų platformas internete nemokamai (Massive open online course (MOOC)). Prisijungę prie kurios nors iš platformų, galite pasirinkti akademinio rašymo kursą, skirtą mokyklinio amžiaus jaunuoliams.
Tose mokymosi platformose kursus galite rinktis tiesiog pagal savo pomėgius, t.y. mokytis programavimo kalbos, kūrybinių industrijų, roko muzikos istorijos, modeliavimo ir kt.
Tie kursai yra vedami akademine anglų kalba, ir jų klausydamiesi dar ir tobulinsite savo anglų kalbos žinias, ir tarptautiniam ar valstybiniam kalbos egzaminui ruošitės savaime.
Juk ką reiškia ruoštis kalbos egzaminui? Tai reiškia būti toje kalboje – skaityti, kas įdomu, bendrauti su draugais ta kalba, o prieš egzaminą pasižiūrėti, kaip būsi tikrinamas, kokios bus užduotys.
– Kokios yra pačios populiariausios atvirųjų kursų platformos? Ar jos prideda balų stojant į užsienio universitetus?
– Šiuo metu populiariausios yra „Coursera“, „Edx“ ar „Udacity“. Garsiausi pasaulio universitetai jose sukelia savo kursus. Už šiuos kursus papildomų kreditų jūs negausite, nors ir šitos galimybės greitu metu atsiras.
Teikiant paraišką į universitetą, kuriame yra didelis konkursas, labai naudinga motyvaciniame laiške parodyti, jog jau esate išklausę to universiteto arba pasirinktos specialybės kursus internete.
Tai įrodo stojančiojo sąmoningą studijų srities pasirinkimą, gebėjimą klausytis paskaitų anglų kalba ir žinojimą apie naujausias mokymosi galimybes.
