Parodoje taip pat bus akcentuojamos Z kartos, jos santykių su tėvais bei mokytojais ypatybės, mokytojo profesijos svarba; pristatytos alternatyvios ir tradicinės ugdymo priemonės, dar mažai kam Lietuvoje girdėtas naujas STEAM ugdymo metodas.
Kaip pastebi Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro psichologė Aida Šimelionienė, daugelio pastarojo dešimtmečio tyrimų rezultatai rodo, kad kuo anksčiau ir aktyviau tėvai įsitraukia į vaiko ugdymo(si) procesą, tuo geresnių mokymosi rezultatų pasiekia jų vaikai.
Todėl šiandien vienu iš svarbių švietimo tikslų tampa siekis didinti tėvų dalyvavimą ir įsitraukimą į jų vaikų ugdymo procesą. „Džiugina tai, kad šiandien vis daugiau tėvų gana aktyviai dalyvauja vaikų ugdyme keisdami nuostatą, kad tai yra tik pedagogų ir mokyklos rūpestis. Tačiau tiek pedagogai, tiek ir tėvai vis dar mokosi, kaip tinkamai ir efektyviai įsitraukti į šį procesą ir padėti savo atžaloms“, – teigia psichologė A. Šimelionienė.
kuo anksčiau ir aktyviau tėvai įsitraukia į vaiko ugdymo(si) procesą, tuo geresnių mokymosi rezultatų pasiekia jų vaikai.
Psichologė pabrėžia, kad dar iki vaikui pradedant lankyti mokyklą, tėvai turėtų pradėti ruošti vaiką naujam jo gyvenimo etapui – gyvenimui ir mokymuisi už šeimos ribų.
Iš anksto reikia ugdyti tokius vaiko įgūdžius, kurie padėtų jam mokytis, tinkamai elgtis, spręsti iškilusius sunkumus savarankiškai. Itin svarbu, kad prieš eidamas į mokyklą, vaikas būtų mokomas išreikšti savo ir suprasti kitų jausmus, kontroliuoti savo elgesį, įgytų tam tikrų savarankiško darbo įgūdžių.
Kai vaikas pradeda eiti į mokyklą, tėvams tenka dar viena funkcija – bendradarbiauti su pedagogais, siekiant užtikrinti vaiko saugumą, gerą emocinę savijautą mokykloje, o kartu ir gerus mokymosi rezultatus.
Rimtas signalas tėvams – kitoks vaiko elgesys mokykloje
Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininkė Kristina Paulikė sako, kad turbūt ne kartą tėvams teko išgirsti iš mokytojų apie „kitokį“ (ne tokį, koks jis žinomas šeimoje) jų vaiką.
Taip yra todėl, kad tėvai nepakankamai dėmesio skiria vaikų poreikiams identifikuoti, neįsiklauso, neišgirsta, nemato, nesidomi jų savijauta, svajonėmis, veiklomis.
Jei vaikas skirtingai elgiasi namuose ir mokykloje, tai jau yra rimtas signalas tėvams, kad jie turi susirūpinti ir vaikams skirti daugiau dėmesio nei iki tol skyrė. Į pagalbą visada gali ateiti pedagogai, su kuriais problemos būtų išspręstos žymiai lengviau.
Kaip teigia K Paulikė, niekam ne paslaptis, kad vaikai bendravimo kultūrą ir elgesį perima iš tėvų. „Jei tėvų elgesys nėra tinkamas, tai nereikia stebėtis ir vaikų elgesiu. Vaikai susitinka vieni su kitas ir jei, kuris nors iš jų atsineš ne visai tinkamą elgesio modelį, tai toks elgesys darys įtaką ir kitų vaikų elgesiui.
Tuomet ugdymo įstaigoje užsisuka problemų ratas – patyčios, konfliktai, mokyklos nelankymas, priklausomybės“, – įsitikinusi K. Paulikė, pridurdama, kad švietimo sistemoje ji mato didelę spragą – ugdymo procese šeima nėra matoma kaip visuma, kurioje yra ir tėtis, ir mama, ir vaikai, ir seneliai. Jei problemų turi šeima, jų turi ir vaikas, o tada jau ir klasė, ir mokykla.
Jei tėvų elgesys nėra tinkamas, tai nereikia stebėtis ir vaikų elgesiu
„Ne tik tėvai turi rodyti iniciatyvą ir domėtis vaiko mokyklos gyvenimu, bet ir mokykla turi kviesti tėvus bendradarbiauti, įtraukdama juos ne tik į vaiko mokymosi proceso stebėjimą, bet ir į įvairias prevencines veiklas, padedančias užtikrinti vaiko gerovę ir geresnę savijautą mokykloje“, – tvirtina psichologė A. Šimelionienė.
Studentai mokomi būti atsakingais tėvais
Tuo tarpu Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Socialinės edukacijos fakulteto Socialinio ugdymo katedros vedėja doc. dr. Sigita Burvytė teigia, kad jų universitete studentų tėvai pakankamai aktyviai dalyvauja universiteto mokymosi procese, o jų studentai studijų metu yra ugdomi atsakingai žiūrėti į tėvų pareigas.
„Mūsų studentų tėvai turi visas galimybes apsilankyti atvirose paskaitose, kurių temos ir visa kita svarbi informacija yra skelbiama viešai. Paskaitų metu vyksta įvairios diskusijos, vėliau – jų aptarimai“, – sako S. Burvytė. LEU atstovė pabrėžia, kad jų aukštosios mokyklos studentai turi daug įvairių saviugdos ir saviraiškos galimybių.
Pavyzdžiui, studentai gali pasirinkti vieną iš laisvai pasirenkamų dalykų – pozityvioji tėvystė. Studijuodami šį modulį studentai geriau pažįsta save, savo tėvus ir įgytas žinias praktiškai taiko net savo šeimoje. Tokie studentai dažnai savo asmeniniu pavyzdžiu įkvepia tėvus pažinti save ir savo tarpusavio santykius.
Kontroliuoti ar pasitikėti savo vaiku?
„Esu dėkinga savo tėvams, kad kai mokiausi ir studijavau jie nesikišo į mano mokymosi procesą, tokiu būdu man suteikdami visišką laisvę. Toks jų pasirinkimas tuo metu man įrodė, kad jie tiesiog pasitiki manimi. Pavyzdžiui, žinios apie mano netinkamą ar hiperaktyvų elgesį mokykloje jų nepasiekdavo, todėl jie galėjo ramiau gyventi.
Buvo laikas, kai mokiausi ir labai gerai, ir tik neblogai. Galbūt tėvų nuolatinis kišimasis į mano mokymosi procesą būtų kažką pakeitęs, bet turbūt nebūčiau dabar ten, kur esu.
Nesakau, kad mano tėvai visiškai nesidomėjo mano akademiniu gyvenimu, domėjosi, tik per daug nesibrovė į mano erdvę ir tiesiog leido laisvai kurti bei ieškoti savęs“, – pasakoja Jolita Vaitkutė, vienintelė menininkė Lietuvoje, piešianti neįprastomis priemonėmis – maisto produktais.
Jaunoji dailininkė, kuri parodos lankytojams kalbės apie kūrybiškumą ir jo valdymą taip pat pabrėžia, kad nebūtinai visi tėvai turėtų būti tokie, kaip jos. Kiekviena šeima yra unikali, kiekvienoje vyrauja vienoks ar kitoks auklėjimo principas. Vieniems vaikams tikrai reikia kontrolės, nuolatinio tėvų buvimo šalia, jų patarimų, o kitiems – atvirkščiai, tereikia tik laisvės ir pasitikėjimo.
Pranešėjos A. Šimelionienė, K. Paulikė, S. Burvytė dalyvaus šiemet parodoje „Mokykla 2015“ pirmą kartą organizuojamoje tėvų konferencijoje „Tėvai – pokyčių jėga ir ugdymo partneriai“.
Ji bus skirta tiems, kuriems svarbu būti ne tik mylinčiais ir rūpestingais tėvais, bet ir aktyviais švietimo bendruomenės nariais. Konferencijoje bus kalbama apie tėvų ir mokyklos bendradarbiavimą, apie tėvų indėlį kuriant atsvarą patyčių kultūrai, apie tėvų galimybes geriau pažinti vaikų gebėjimus, realizuoti savo lūkesčius.
Konferencijos metu tėvams bus sudaryta galimybė mažose grupėse aktyviai pabendrauti su pranešėjais, pasidalinti savo idėjomis, pasikeisti patirtimi.
