ŠMSM ketvirtadienį organizavo švietimo bendruomenės forumą tema „Besimokanti bendruomenė: skaitmeninio švietimo link“. Jame švietimiečiai diskutavo apie iššūkius, su kuriais susidūrė dirbant nuotoliniu būdu, aptarė technologijų įtaką ugdymo procesui bei pasiruošimo darbus naujiems mokslo metams.
„Yra prasidėjusios diskusijos dėl dirbtinio intelekto taikymo individualiam ugdymui. Nekalbama, kad tai pakeistų mokytojus, tačiau galėtų būti naudojamas kombinuotas ugdymas“, – teigė Švietimo tarybos pirmininkė prof. Saulė Mačiukaitė-Žvinienė.
Yra prasidėjusios diskusijos dėl dirbtinio intelekto taikymo individualiam ugdymui.
Ministerijos švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo Eugenijaus Januševičiaus nuomone, svarbu galvoti ir apie mokytojų skaitmeninę kompetenciją.
„Tačiau problemos kyla su vyresniais mokytojais. Reikia atsižvelgti ir į mokytojų aprūpinimą technika. Nors mokytojo profesinė prestižinė, bet ne visi turi prestižinius instrumentus tai profesijai realizuoti“, – pridūrė jis.
Klaipėdos Simono Dacho progimnazijos direktorė Daiva Marozienė pastebėjo, kad stiprinti reikia ne tik mokytojų, bet ir vaikų technologinį raštingumą.
„Nors yra ir informacinių technologijų pamokos, bet pasirodo, kad viskas ne taip paprasta. Vaikus reikia mokyti tam tikrų dalykų – pavyzdžiui, kaip pridėti dokumentą“, – pasakojo mokyklos vadovė.
Trūko motyvacijos, blaškė skirtingos platformos
Vienas iš diskusijoje nuskambėjusių nuotolinio mokymo iššūkių – ugdymo proceso vykdymas skirtingose platformose.
„Skirtingos pamokos vyko skirtingose platformose ir mokiniai dėl to buvo labai pikti, tai trukdė procesui. Raginome kurti dialogą mokykloje ir rasti geriausius sprendimus. Pastebėjome, kad moksleiviai tikrai išgirsti ir buvo pereita prie vienos platformos“, – kalbėjo Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) prezidentė Sara Aškinytė.
„Laimėjo tos mokyklos, kurios jau turėjo paruoštą platformą. Jos žinojo, kaip elgtis. Gaila buvo tų ugdymo įstaigų, kurios to neturėjo“, – pastebėjo E.Januševičius.
S.Aškinytė pažymėjo, kad kilo problemų ir dėl moksleivių motyvacijos: „Moksleiviams buvo sunku motyvuoti save, planuoti laiką. Kilo klausimas, kiek ruošis vaikai, ar tėvai galės prisidėti ir padėti mokiniams. Tai buvo išbandymas moksleivių sąmoningumui.“
Moksleiviams buvo sunku motyvuoti save.
Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Inovatyvių studijų instituto vadovės prof. Airinos Volungevičienės, tyrimai parodė, kad technologijų taikymas išryškino dėmesio trūkumo sindromą.
„Tačiau aš turiu vaikų, o jų dėmesys buvo sutelktas. Buvo atvejų, kai jie geriau išlaikė dėmesį, nes nebuvo popamokinių veiklų. Dėmesio koncentracija gali būti dar geresnė“, – dėstė ji.
Naujų mokslo metų iššūkiai
Kalbėdama apie tai, kaip ugdymas bus organizuojamas rudenį, švietimo, mokslo ir sporto viceministrė prof. dr. Jolanta Urbanovič išskyrė tris scenarijus.
„Jeigu situacija bus stabili, grįšime į mokyklas, jeigu sulauktume antros pandemijos bangos, grįžtume į nuotolinį mokymo būdą. Trečias būdas – dalinis sugrįžimas derinant įprastinį ir nuotolinį mokymo būdus“, – vardijo viceministrė.
Diskutuodami apie mišrųjį mokymosi būdą – apimantį mokymąsi klasėje ir elektroninėje erdvėje - forumo dalyviai nuogąstavo, kad toks būdas tinkamas vyresniųjų klasių moksleiviams, o ne pradinukams.
„Dešimtokui, besimokančiam, pavyzdžiui, fiziką mišrus mokymo būdas įmanomas, tačiau kaip galima pirmoką išmokyti garsų, raidžių nuotoliniu būdu?“ – kėlė klausimą E.Januševičius.
Nuotoliniu būdu švietimo įstaigos dirbo karantino dėl COVID-19 metu. Dalis jų birželį grįžo prie įprasto mokymosi proceso.
