Gimnazijos direktorė Regina Drūsienė pabrėžė, kad daugiausiai apie visus mokykloje vykstančius projektus žino patys jų dalyviai – mokytojai ir vaikai. Didžioji ugdymo įstaigos bendruomenės dalis dalyvauja kokioje nors užklasinėje veikloje. Ne vienas projektas – tarptautinis. Panašu, kad mokykla rūpinasi ne tik savo reikalais, bet skatina sužydėti visą visą Anykščių kraštą.
Kelia turizmą į aukštenį lygį
Štai pirmasis projektas, kurį norisi pristatyti – gimnazijoje jau įsibėgėjo „Erasmus+“ programos strateginės partnerystės projektas „Mąstome žaliai. Darnusis turizmas tvarioms bendruomenėms“.
Į projekto veiklas jau įsijungė 44 gimnazistai ir keletas mokytojų. Informacinių technologijų mokytoja Asta Fjellbirkeland pabrėžė, kad šis tarptautinis projektas orientuotas į vietos turizmo skatinimą per bendruomenes.
„Netrukus suvokėme, kad kalbame ne tik apie ekologinius dalykus, bet ir darnųjį turizmą. Tai reiškia, kad bendruomenė įvairių tipų turistams turi ką pasiūlyti: maitinimą, nakvynę, ekskursijų, paslaugų“, – teigė mokytoja.
Projekte be lietuvių dalyvauja dar penkių valstybių atstovai iš Ispanijos, Portugalijos, Suomijos, Slovėnijos, Vokietijos. Kitose šalyse apsilankę Anykščių gimnazistai netrukus suvokė, kad turizmo objektais garsėjančiame jų krašte yra gana brangios apgyvendinimo paslaugos.
Tiksliau – trūksta pigesnių nakvynės vietų, kokių galima daug aptikti Vokietijoje, ar kitose šalyse. Tokia situacija tarsi išbalansuoja ir susiaurina turizmo galimybes.
Kita šio projekto koordinatorė geografijos mokytoja Ina Gailiūnienė teigia, kad projektas Anykščiams ypač tinka: „Nors esame kurortinis miestas, mes suradome daug naujų lankytinų taškų, maršrutų.
Iš pradžių manėme, kad „Mąstome žaliai“ reiškia tik gamtos apsaugą turistinėje vietovėje. Bet taip pat tai yra vietos bendruomenės ir įstaigų bendradarbiavimas. Kai visi darniai dirbs, tuomet ateis turistas.“
Pabrėžė, kad keletu sakinių viską apibrėžti yra sudėtinga. Kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių. Vaikai pirmiausia pradėjo patys mokytis tikrojo turizmo paslapčių, o vėliau užkrėtė kitus bendruomenės narius.
Rodos, Anykščiuose visi objektai turistams yra žinomi, tačiau mokiniai rado keletą niekam nežinomų objektų, sudarė keletą naktinių žygių maršrutų. Taip pat sugalvojo įdomias pažintines ekskursijas po pačius Anykščius. Pavyzdžiui – surasti istorinius miesto akmenis arba susipažinti su įdomiausiais suoleliais. Tai gali būti puiki pramoga porai valandų visai klasei ar turistų autobusui.
Gal robotas dirbs bibliotekoje?
Kitas projektas baigėsi ką tik ir truko porą metų. Tai su robotika susijęs projektas, kuriame dalyvavo Rumunija, Lietuva, Italija ir Vengrija. Projektą koordinavo anglų kalbos mokytojas Andrius Vitkūnas.
Įdomu tai, kad iki šio projekto mokykloje nebuvo jokių robotikos užsiėmimų, tačiau dabar tai jau labai populiari ir vaikų mėgiama užklasinė veikla.
Šiame projekte vaikai taip pat keliavo – aplankė tris šalis partneres, kuriose gilinosi į robotų technologijas. A.Vitkūnas akcentavo, kad partneriai buvo gerokai pažengę šioje srityje, o lietuviai – naujokai.
„Pavyko nemažai išmokti. Žengėme pirmuosius žingsnius. Partneriai kuria sudėtingus projektus. Mums pavyko sukonstruoti robotą, kuris apglėbia kokį nors objektą ir jį perkelia iš vienos vietos į kitą“, – pasakojo mokytojas.
Robotas dar bus tobulinamas. Tikimasi, kad jis sugebės „dirbti“ bibliotekoje. Paims iš lentynos reikiamą knygą ir atneš. Gal tai prisidės prie bibliotekos aptarnavimo, o gal tiesiog paskatins visus ateiti į biblioteką?
Labai svarbu, kad mokiniai šiame projekte mokėsi ne tik robotikos žinių, bet ir kritinio mąstymo. Jis reikalingas, jei nori sukurti geresnį problemos sprendimą. Robotas turi būti originalus ir įdomus.
Geriausiai išmoksti, kai pats mokai
Gimnazijoje vyksta daugiašalės mokyklų partnerystės „Erasmus+“ tarptautinis projektas „Bendraamžių pagalba mokantis: aktyvaus bei refleksyvaus mokymosi strategijos“. Angliškai – PEARLS (Peer Education, Active and Reflective Learning Strategies).
Projekte dalyvauja mokiniai ir mokytojai iš Belgijos, Rumunijos, Turkijos, Italijos bei Lietuvos. Anglų kalbos mokytoja ir viena projekto koordinatorių Aušra Jurkėnienė trumpai paaiškino – tai projektas, kuomet stipriau besimokantys vaikai, aiškindami dalykus savaip, padeda kitiems mokiniams.
Lietuvos atstovų anglų kalbos žinios stebino kitų šalių atstovus.
Tokia metodika buvo ir yra taikoma matematikos ir anglų kalbos pamokose. Kiekvienos šalies atstovai turėjo svečių iš kitų šalių patnerių. Buvo iššūkis sunkiau suprantamus dalykus paaiškinti, kai yra didesnis ar mažesnis anglų kalbos barjeras.
A.Jurkėnienė šiandien tvirtina vienareikšmiškai – vaikai vieni kitiems visai kitaip paaiškina. Kartais daug aiškiau ir suprantamiau: „Būna, kad mokytojai aiškina per daug akademiškai. Specialiai sukurtais testais tikrinome vaikus prieš tokį mokymąsi ir po jo. Rezultatai tikrai geresni.“
Smagu pastebėti, kad gimnazijoje jau iki projekto vyko kažkas panašaus. Tai vadinama klasiokų mentoryste. Mokytojai teigia, kad tokie procesai nevyksta kasdien ar kiekvienoje pamokoje, tačiau tinkamai ir laiku suorganizavus, teikia begalinę naudą mokiniams.