Atnaujinti ugdymo planai: daugiau sporto, IT pamokų ir dėmesio emigrantų vaikams

Po diskusijų su suinteresuotomis pusėmis Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) paskelbė 2019–2020 ir 2020–2021 metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų planų projektus. Pokyčių yra, bet ne per daug.
Vaikai mokykloje
Mergaitė / Vida Press nuotr.

Planuojama, kad ateinantys mokslo metai 5–10 ir I–III gimnazijos klasių mokiniams truks 185 dienas, iki šiol truko 181 dieną. IV gimnazijos klasėje besimokantiems – 162 dienas, anksčiau – 166 dienas.

Nuo kitų metų turėtų išaugti informacinių technologijų pamokų skaičius – iki šiol 7–8 klasių mokiniai jų turėjo 35, dabar planuojamos 37.

Teks daugiau sportuoti

Ugdymo įstaigose, organizuojančiose pagrindinį ar vidurinį ugdymą, galbūt keisis kūno kultūros pamokų skaičius. Iki šiol tokių pamokų būdavo dvi, tačiau mokiniai taip pat turėjo turėti galimybę rinktis papildomų aktyvių veiklų, pavyzdžiui, šokį, plaukimą.

„Scanpix“ nuotr./Futbolas
„Scanpix“ nuotr./Futbolas

Dabar siūloma organizuoti tris kūno kultūros pamokas.

„Siekiant nedidinti mokinių mokymosi krūvio ir įvairiapusiškesnio kūno kultūros ugdymo, mokiniui galima įskaityti neformaliojo švietimo fizinio aktyvumo ir (ar) neformalųjį švietimą papildančias veiklas, kurias jis lanko, kaip kūno kultūros ugdymui skirtą pamoką (-as), pateikus įrodančią informaciją“, – rašoma pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų projekte.

Jame dėl kūno kultūros pamokų taip pat teikiamas alternatyvus siūlymas ir jis niekuo nesiskiria nuo dabar galiojančio.

Biologija, chemija, fizika – viename

Projekte siūloma mokykloms, įgyvendinančioms pagrindinio ugdymo programą, 7–8 klasėse vietoje atskirų gamtos mokslų dalykų – biologijos, chemijos, fizikos – organizuoti vieno gamtos mokslų dalyko mokymąsi.

„Mokyklos, išbandančios gamtos mokslų kurso programą 5–8 klasėms, gali visas gamtos mokslams (biologijos, chemijos, fizikos) konkrečioje klasėje skirtas pamokas skirti vienam ar paskirstyti keliems gamtos mokslų mokytojams“, – toliau dėstoma bendrųjų ugdymo planų projekte.

Kai kurių punktų, dėstomų 2017–2018 ir 2018–2019 metų bendruosiuose ugdymo planuose, neliko. Pavyzdžiui, siūloma atsisakyti rekomendacijos į istorijos, geografijos, pilietiškumo ugdymo pagrindų dalykų turinį integruoti Lietuvos ir pasaulio realijas, nacionalinio saugumo ir gynybos pagrindų temas.

Tiesa, net ir atsisakius rekomendacijos, ugdymo įstaigose šių dalykų vis tiek greičiausiai bus mokoma.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Knyga „Lietuvos istorija“
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Knyga „Lietuvos istorija“

Pradinukams – konkrečiau išdėstytas laikas

Kalbant apie pradinio ugdymo planą, čia dalykams skiriamą laiką siūloma skirstyti ne minutėmis, kaip buvo anksčiau, o pamokomis. Laiką numatoma skirstyti konkrečiau.

2017–2018 ir 2018–2019 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendrojo ugdymo planas
2017–2018 ir 2018–2019 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendrojo ugdymo planas
2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendrojo ugdymo plano projektas
2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendrojo ugdymo plano projektas

V.Targamadzė: planas lankstus

Komentuodama bendrojo ugdymo planų projektus, Švietimo ateities forumo prezidentė Vilija Targamadzė 15min teigė, kad pokyčių nedaug, nes ir ugdymo turinys kol kas nesikeitė.

„Šitas planas yra rengiamas kas porą metų. Buvo tikimasi, kad atsiras bendrojo ugdymo programos. Nei gairės, nei bendrojo ugdymo programos neatsirado, vadinasi, planas rengiamas buvusioms bendrojo ugdymo programoms įgyvendinti.

Planas yra kaip instrumentas mokyklai ugdymo procesui organizuoti. Jis taip pat susijęs su finansais, nes nuo pamokų skaičiaus yra skaičiuojamas ir atlyginimas, mokytojo krūvis“, – pažymėjo edukologė.

Jos įsitikinimu, siūlomas bendrojo ugdymo planas yra lankstus, jame nemažai rekomendacijų.

„Kodėl reikalingos rekomendacijos? Rekomendacijos gali tapti normomis, gali ne“, – teigė V.Targamadzė.

Tiesa, mokslininkė akcentavo, kad to lankstumo ugdymo įstaigos neišnaudoja.

Nepaisant to, kad planas yra gana lankstus, tas lankstumas nėra pakankamai išnaudojamas mokyklose.

„Nepaisant to, kad planas yra gana lankstus, tas lankstumas nėra pakankamai išnaudojamas mokyklose. Kodėl? Todėl, kad [mokytojai, mokyklų vadovai] turi prisiimti atsakomybę – jeigu to plano ribose nori kitaip organizuoti, pavyzdžiui, nebūtinai turi būti pamokos, gali būti projektinė veikla, turi valandinį skaičiavimą pasižiūrėti“, – kalbėjo V.Targamadzė.

„Planas koduoja labai daug savarankiškumo, o tą savarankiškumo kodą reikia mokėti atkoduoti. Šiandien, gal dėl baimės, dėl negebėjimo, nelankstumo ar kitų dalykų, mokyklose ir savivaldybėse tuo planu nėra visa aprėptimi pasinaudojama. Čia yra didelė problema“, – pridūrė ji.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Vilija Targamadzė
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Vilija Targamadzė

Pedagogai, anot edukologės, yra įsikibę standartų, stereotipų ir nepaįvairina ugdymo proceso, į bendrojo ugdymo planą nežiūri kaip į galimybę ugdymą organizuoti kitaip.

Dėmesys emigrantų vaikams

V.Targamadzė, komentuodama konkrečius teiginius plano projekte, atkreipė dėmesį į siūlymą didinti privalomų kūno kultūros pamokų skaičių.

Nuostata dėl trijų privalomų fizinio ugdymo pamokų per savaitę yra įrašyta ir Sporto įstatyme.

„Man labai keistai atrodo, kai tam tikrais įstatymais pradedamos reguliuoti kūno kultūros valandos [...]. Nemažai mokyklų vadovų viešose konsultacijose sako, kad [...] daugelis mokyklų neturi galimybių, infrastruktūros nėra, salių neturi, dušų nėra“, – dėstė mokslininkė ir kaip alternatyvą tokiai prievolei siūlė leisti kaip pamokas užskaityti aktyvią neformalią veiklą.

V.Targamadzė taip pat pažymėjo, kad ugdymo planų projekte atkreipiamas dėmesys į emigrantų atžalas, kurį laiką besimokiusius svetur.

Pagal projektą, mokykla kartu su tėvais ar globėjais turi numatyti tokio asmens mokymosi perspektyvą, aptarti švietimo pagalbos poreikį ar poreikį tam tikrą dalį laiko intensyviai mokytis lietuvių kalbos.

„Tie, kurie gerai moka angliškai, gali anglų kalbos pamokų nelankyti, o sustiprinti matematikos ar lietuvių kalbos žinias. Gali būti [įkurta] laikinoji-išlyginamoji grupė, jei nemoka [lietuviškai] kalbėti. Gali eiti iš pat pradžių tik lietuvių kalbos mokytis, jeigu nemoka“, – vardijo V.Targamadzė ir sutiko, kad siūlymai atliepia Lietuvos aktualijas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Žodynas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Žodynas

Mokykloms – pavyzdžiai paįvairinti ugdymą

ŠMSM Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėjo pavaduotojos Audronės Šuminienės teigimu, sukurti bendrojo ugdymo planai yra glaustesni, konkretesni, trumpesni.

„Be to, mokykloms pirmą kartą bus pateikti ne tik planai, bet ir konkrečių mokyklų pavyzdžiai, kaip vienu ar kitu atveju įdomiau, tikslingiau organizuoti ugdymo procesą.

Mokyklos yra pasisakiusios, kad joms toks pavyzdžių katalogas būtų naudingas“, – atsakyme 15min nurodė ji ir pridūrė, kad atnaujinant bendruosius ugdymo planus buvo atliktas tyrimas.

Jo metu esą paaiškėjo, kad iki šiol planuose buvo perteklinės, rekomendacinio pobūdžio informacijos.

Šiemet tos informacijos, kuri mokykloms buvo neaktuali, atsisakyta.

„Šiemet tos informacijos, kuri mokykloms buvo neaktuali, atsisakyta“, – pažymėjo A.Šuminienė. Jos teigimu, rengiant naujus ugdymo planus remtasi tyrimo duomenimis, atsižvelgta į suinteresuotų pusių siūlymus, keturis kartus organizuotos konsultacijos.

Skatinamas projektinis darbas

„Nauja tai, kad dalykui skirtas pamokų skaičius nurodytas ne savaitėms, o metams arba dvejiems metams. Dėl to mokykla gali laisviau disponuoti dalykui skirtu valandų skaičiumi.

Sakykime, taip organizuoti mokymą, kad mokiniai per dieną mokytųsi tiktai dviejų ar trijų dalykų. Ir dabar yra tokių mokyklų, kurios „dvigubina“ (jungia) pamokas. Tokių pavyzdžių bus pateikta kartu su bendraisiais ugdymo planais, atskirame pavyzdžių kataloge“, – dėstė A.Šuminienė.

Anot jos, naujasis planas mokykloms suteikia daugiau savarankiškumo, pavyzdžiui, intensyvinti ugdymo procesą, jį organizuoti ne pamokų forma, o projektiniu darbo metodu.

„Pagrindiniame ugdyme labiau skatinamas projektinis darbas (kaip metodas pamokoje ir paties ugdymo proceso organizavimas projektiniu būdu)“, – ministerijos atstovė.

Atostogos – skirtingu metu

Jos teigimu, ugdymo įstaigos pageidavo numatyti tikslias mokinių atostogų datas, tačiau paliekant galimybę jas keisti. Tai esą ir buvo padaryta.

„Taip pat vasaros atostogos skirtingose mokyklose galės prasidėti nevienodu laiku.

Vasaros atostogų pradžią tvirtins mokyklos vadovas.

Vasaros atostogų pradžią tvirtins mokyklos vadovas, atsižvelgdamas į savo mokyklos ugdymo proceso specifiką. Pavyzdžiui, galbūt mokiniai lankėsi Juozo Tumo-Vaižganto ar Maironio muziejuje, vadinasi, tai galima įskaityti kaip lietuvių kalbos pamoką ar pamokas, ir ugdymo procesas jiems sutrumpėja.

Kai kurios mokyklos organizuoja mokymosi stovyklas, taigi, perskaičiavus šias dienas į ugdymo dienas, sudaroma galimybė pradėti vasaros atostogas anksčiau“, – teigė A.Šuminienė.

Dėl kūno kultūros galutinai nenuspręsta

„Mokyklos taip pat išsakė pageidavimus, kad norėtų vienos iš kitų pasimokyti, kaip organizuoti ugdymą tada, kai mokiniai nesusirenka į mokyklas užklupus šalčiams ar gripo epidemijoms.

Šiuo metu renkami mokyklų patirties aprašymai, kurie taip pat bus paskelbti kartu su planais“, – pridūrė ji.

A.Šuminienė akcentavo, kad buvo pakoreguotas vaikų, grįžtančių iš užsienio, ugdymo organizavimas: „Sugrįžusio mokinio mokymas yra labai individualizuotas, priklauso nuo mokinio pasiekimų ir pagaliau – nuo švietimo sistemos tos šalies, iš kurios jis atvyko. Perskirstytas pamokas bus galima panaudoti pagal mokinio mokymosi poreikius, pavyzdžiui, daugiau skirti lietuvių kalbai mokytis.“

123rf.com /Vaikai baseine
123rf.com /Vaikai baseine

Komentuodama svarstymus dėl dviejų ar trijų kūno kultūros pamokų, ŠMSM atstovė tikino, kad galutinio sprendimo nėra.

„Viešosiose konsultacijose buvo išsakyta nuomonė, kad tris kūno kultūros pamokas kol kas įsivestų tos mokyklos, kurios turi geras sporto sales ir tinkamą sporto inventorių, arba kaip trečią kūno kultūros pamoką įskaityti vaiko lankomą neformaliąją veiklą, susijusią su sporto krypties neformaliuoju švietimu“, – dėstė A.Šuminienė.

Dvejota, ar pagrindinę mokyklą turėti iki 10 klasės

Jos teigimu, bendrieji ugdymo planai po kelerių metų, kai bus atnaujintos bendrojo ugdymo programos, bus atnaujinti iš esmės.

2018 metais, pasirodžius pirmajam ugdymo turinio atnaujinimo gairių variantui, svarstyta pradinį ugdymą organizuoti 1–5, pagrindinį – 6–9, vidurinį – 10–12 klasėse.

Lietuvos penkiolikmečiai yra mažiau pasirengę gyvenimui, nei kitų šalių mokiniai.

„Lietuvos penkiolikmečiai yra mažiau pasirengę gyvenimui, nei kitų [PISA] tyrime dalyvavusių šalių mokiniai – ir tai lemia pati švietimo sistemos sandara. Todėl dvejojama, ar verta pagrindinę mokyklą turėti ištęstą iki 10-os klasės. Tai lemia, kad dalis kursų pradedama mokytis vėliau ir kad vidurinės mokyklos kursas yra „suspaustas“ vos į dvejus metus, iš kurių nemažą dalį laiko mokiniai praleidžia kartodami kursą ir ruošdamiesi brandos egzaminams“, – rašyta projekte.

Ugdymo programų turinio atnaujinimo klausimas šiuo metu – svarstymo stadijoje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų