Pranešime skelbiama, kad dvi tokios atskiros klasės nuo rugsėjo pirmosios atsidarys ir Vilniaus Užupio rajone, kur jau dabar kuriasi „Apvalaus kvadrato mokykla“.
Anglijoje gyvenanti neuromokslininkė dr. Gabija Toleikytė, savo doktorantūros tyrimus atlikusi Londono universiteto koledže, o magistro darbą rašiusi Helsinkio universitete, teigia, kad mokyklos modelis, kuriame berniukai ir mergaitės dalį dienos pamokose leidžia kartu, o dalį – atskirai, turi privalumų, ypač, jei atsižvelgsime į berniukų ir mergaičių smegenų skirtumus. „Tai būdas kiekvienai lyčiai atsiskleisti tarp tokių pačių, stipriau išreikšti savo savybes ir galimybė socializuotis su kita lytimi, mokytis priimti kitos lyties skirtumus“, – sako dr. Gabija Toleikytė.
Neuromokslininkės įžvalgomis ir remiasi „Apvalaus kvadrato mokyklos“ kūrėjai. „Žinau, toji mintis dar labai neįprasta Lietuvoje. Išgirdę apie atskiras klases, žmonės, pastebėjau, šiek tiek išsigąsta, atsitraukia. Tačiau tai – dar vienas stereotipas. Visiškos atskirties mūsų mokykloje nebus, berniukai ir mergaitės susitiks popietinėje veikloje, kur drauge kurs projektus“, – sako viena iš mokyklos įkūrėjų, pedagogė, privačių darželių „Klaužada“ įkūrėja ir vadovė Vilma Grigoraitienė.
Mokyklos direktorė Laura Tekorė sako, kad mokykla kaip tik sudarys lygias, vienodas sąlygas mokytis ir savo gebėjimus ugdyti abiem lytims. Mokyklos, kurioje vyks ir atskiros, ir bendros veiklos, kūrėjai remiasi mokslininkų tyrimais apie tai, kad berniukai ir mergaitės skirtingu greičiu priima informaciją, jie geriau jaučiasi įprastoje savo lyties aplinkoje, kurioje individualūs skirtumai yra kiek mažesni.
„Mokslininkai teigia, kad bendras mokymasis trukdo vaikams koncentruotis, juos blaško santykiai tarp lyčių, bei skirtinga klasės dinamika. Mokydamiesi kartu, ir berniukai, ir mergaitės priversti žaisti pagal tuos pačius susitarimus. Pasekmė – jiems tenka keisti savo elgesį, prisitaikymui jie naudoja energijos, kurią būtų galima skirti mokslams, savęs ir pasaulio pažinimui. Vaikai turi mokytis atsipalaidavę, jiems neturi būti gėda, kad suklydo, pasirodė ne taip gerai, kaip iš jų tikimasi. Nė vienas vaikas turėtų nebijoti perklausti mokytojo, jei ko nesuprato“, – įsitikinusi mokyklos vadovė.
Paprašyti prisiminti savo mokyklos laikus, daugelis šiandieninių suaugusiųjų kalba apie berniukų išdaigas ir nuolatinius prašymus nusirašyti. Mergaitės gi, pamokas dažniausiai būdavo paruošusios ir apskritai – stropuolės, darbštuolės.
„Vienas svarbiausių skirtumų tarp berniukų ir mergaičių yra dėmesys, – sako Gabija Toleikytė. – Vyrų smegenų struktūra sukuria sąlygas vadinamajam tuneliniam mąstymui.
Kai jie sutelkia dėmesį į vieną dalyką, nieko daugiau negirdi, nemato, nejaučia ir nesuvokia. Jų smegenys blokuoja trikdžius. Moterų smegenų struktūra – priešingai – ima, girdi, fiksuoja visus aplinkos trikdžius. Todėl mergaitėms ypatingai svarbu atliekant gilaus susikaupimo reikalaujančius darbus būti tylioje aplinkoje. Berniukams, gi, trikdžiai nesvarbūs. Mokytojai intuityviai diktuoja tokias darbo sąlygas, kurios jiems yra natūraliai priimtinos. Todėl moterys mokytojos natūraliai rūpinasi tyla klasėje, o mokytojai vyrai nereaguoja į nedidelį aplinkoje esantį triukšmą, nes jis, jų nuomone, niekam netrukdo“.
Mokyklos įkūrėja V.Grigoraitienė ir pati, ir ne vienas mokytojas, su kuriuo teko bendrauti, yra pastebėję, kaip labai skiriasi berniukų ir mergaičių skaitymo interesai: „Mergaitės labiau mėgsta romantišką literatūrą. Berniukai tuo tarpu renkasi veiksmo, nuotykių, kovų pilnas knygas. O svarbiausia, kad berniukai labiau linkę pradėti skaityti vieną knygą, ją mesti ir imti skaityti kitą. Mokytojai pastebi tai, tik ar padaro išvadas? Turėtume sukurti sąlygas vaikams patiems rinktis, ką jie nori skaityti, su kuriais rašytojais susipažinti ne tik tuomet, kai skaito patys, bet ir mokykloje. Kuomet drauge su mokytoju analizuojamas tekstas vaikui asmeniškai yra aktualus, lengviau pasiekiami ir taip trokštami akademiniai rezultatai. Taigi, temų bei literatūros atranka, atitinkanti skirtingus mergaičių ir berniukų interesus yra itin reikšminga“.
Esminius skirtumus galima pastebėti ir skirtingų lyčių vaikų bendravime bei žaidimuose. G.Toleikytė pasakoja, kad Anglijoje jau kurį laiką vyksta diskusija apie tai, kad berniukai yra feminizuojami, nes ugdymo įstaigose dažniausiai susiduria su moterimis, kurios natūraliai iš jų reikalauja, tikisi moterims natūraliai atrodančių dalykų. Berniukai žaidžia stumdydamiesi, mergaitėms labiau patinka socialiniai žaidimai. Atskirai besimokydami berniukai turi laisvę, galimybę išsistumdyti, išreikšti tiesioginę agresiją. Bendrose klasėse prigimtiniai jų poreikiai yra slopinami, o abiejų lyčių vaikai daugybę smegenų resursų sunaudoja, kad suprastų kitos lyties elgesį.
Neuromokslininkė įsitikinusi, kad mokytis atskirai ir turėti bendras veiklas antroje mokslo dienos dalyje vertėtų visus dvylika metų. „Ypatingai vertėtų atskirai mokytis paauglystėje, kai saugi aplinka ir galimybė būti savimi yra ypač svarbu“, – teigia dr. Gabija Toleikytė.
„Apvalaus kvadrato mokykloje“ pamokų nebus. Atskiros berniukų ir mergaičių veiklos truks tiek, kiek reikės, kad vaikai suprastų užduotį ir išsiaiškintų viską, kas jiems neaišku. „Beje, užduočiai atlikti skirtas laikas bei jo „sunaudojimo“ būdai taip pat skiriasi: berniukai užduoties atlikimui skiriamą laiką įvertina iš anksto ir nusprendžia, kiek jo galima „leisti vėjais“, o kiek jo pakaks realiam darbui. Mergaitės gi visą užduoties laiką skiria užduočiai: susikaupusios apmąsto, atlieka, o atlikusios analizuoja vėl ir vėl, ar viskas atlikta tikrai teisingai. Jų smegenys dirba visą užduočiai atlikti skiriamą laiką, priešingai, nei berniukų. Po pietų berniukai ir mergaitės rinksis drauge rengti įvairių projektų, kūrybinių užduočių, kurias atlikdami mokysis suvokti, įvardinti bei gerbti vieni kitų prigimtinius skirtumus ir tiesiog bendradarbiauti mišrioje bendruomenėje“, – pasakoja mokyklos direktorė Laura Tekorė.
„Klaidos mūsų mokykloje leistinos, – sako mokyklos įkūrėja Vilma Grigoraitienė. – Mes net rašysime pieštukais, kurie leidžia daryti klaidas ir jas taisyti, ir visai nebijosime klysti. Kuo daugiau klysime, tuo daugiau sužinosime, pažinsime, išmoksime“.
Nuo pirmos klasės šioje mokykloje bus mokoma anglų kinų, pasirinktinai ir prancūzų kalbų. Nuo antros klasės prisidės dar dvi: ispanų ir rusų kalbos. Diena mokykloje prasidės nuo sąmoningumo valandėlėmis, o kasdienio popietinio skaitymo valanda padės formuoti įprotį kiekvieną dieną skirti laiko knygai. „Geri akademiniai rezultatai yra vienas pagrindinių įrankių siekiant įgyvendinti savo svajones, taigi, jie būtini. Kaip gi be jų mūsų vaikai išpildys savo širdžių troškimus ir taps tuo, kuo nori būti užaugę? Tačiau čia labai svarbi pusiausvyra, kad lavindami protą, išsaugotume prigimtinį kiekvieno vaiko kūrybiškumą bei gebėjimą girdėti savo širdį. Šito mes sieksime „Apvalaus kvadrato mokykloje“, – akcentuoja mokyklos direktorė Laura Tekorė.
