Lietuvos edukologijos universiteto Raidos ir ugdymo psichologijos katedros vedėjos, docentės Dalios Nasvytienės teigimu, berniukų ir mergaičių skirtumus galima suderinti ir mokantis kartu, juolab kad mokykla bus skirtinga, o universitetas bendras: „Ar ne per vėlu universitete pamatyti, kad pasaulis yra skirtingas? [...] Visi puikiai žinome, kad mišri komanda generuoja daugiau idėjų, sukuriamas stereoskopinis situacijos vaizdas, sprendimai įvairesni ir tinkamesnės sąlygos iššūkiams.“
– Vyrauja stereotipas, kad berniukai tarsi turėtų pademonstruoti aukštesnius matematikos, kitų fizinių bei gamtos mokslų gebėjimus, o mergaitės – humanitarinių ir socialinių mokslų. O ką rodo tarptautinių pasiekimų tyrimai?
R.Dukynaitė: Kai po nepriklausomybės prasidėjo tyrimai, Lietuvos rezultatai tą susidariusį stereotipą atitiko. Iš tiesų berniukų matematinis raštingumas buvo aukštesnis nei mergaičių, o skaitymo gebėjimai – mergaičių. Dabar skalės pasislenka ir rezultatas yra įdomus. Mergaičių matematinis raštingumas toks kaip berniukų arba kai kuriais atvejais, pagal kai kurias turinio sritis, netgi aukštesnis. O skaitymo gebėjimų srityje mergaičių rezultatai yra stipriai aukštesni nei berniukų.
Visi tyrimai rodo, kad dar 4 klasėje berniukų ir mergaičių atotrūkis nėra toks ryškus. Jis padidėja paauglystėje, 15-mečių grupėje.
– O kaip Lietuvos mergaitės ir berniukai atrodytų tarp kitų pasaulio bendraamžių?
R.Dukynaitė: Merginų skaitymo srities rezultatai būtų vieni geriausių, mes jau stipriai lenkiame net iškeltą Europos Komisijos strategijos 2020 m. rezultatą. Mūsų mergaičių žemiausi pasiekimai siekia vos 10 proc., kai EK reikalavimas – mažiau nei 15 proc. Berniukų yra daugiau nei 31 proc. Vertinant gamtos mokslų raštingumą, mūsų mergaičių rezultatai yra apie 12 proc. su trupučiu, o berniukų – jau daugiau. Šiek kitaip yra su matematiniu raštingumu.
– Ar tokias akivaizdžias pasiekimų žirkles paliudija ir nacionaliniai moksleivių pasiekimų tyrimai, pagaliau – valstybinių brandos egzaminų rezultatai?
R.Dukynaitė: Nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai rodo labai panašias tendencijas per pastaruosius 10 metų. Tarptautiniai, nacionaliniai tyrimai ir netgi Nacionalinės mokyklų įvertinimo agentūros atliekama proceso stebėsena atskleidžia lygiai tą patį – mergaičių to ugdymo proceso rezultatai geresni nei berniukų.
– Ką tokie rezultatai sako psichologui?
D.Nasvytienė: Pasiekimų testo rezultatus lemia dvi grupės veiksnių. Pirmieji – intelektiniai gebėjimai, arba tie gebėjimai, kurie yra vertinami, vadinamasis kietasis blokas. Kita grupė yra neintelektiniai veiksniai – motyvacija, asmenybės savybės ir tinkamas elgesys testavimo situacijos metu. 2001 m. daktarė Sigita Girdzijauskienė apgynė pirmąją disertaciją apie lietuvių vaikų intelektinius gebėjimus ir jos rezultatai, kalbant apie 6–16 metų vaikus, teigia, kad bendrieji intelektiniai berniukų ir mergaičių gebėjimai (žodiniai ir nežodiniai) nesiskiria. Tiesa, berniukai geriau atlieka daugelį užduočių, pavyzdžiui, informacijos, aritmetikos, kubelių konstravimo. Tačiau skirtumai nėra tokie dideli, kad lemtų reikšmingus skirtumus.
Tėvai vyrai su savo dukromis kalba ilgesniais sakiniais, išsamiau, labiau paklausia, labiau išlaukia atsakymo. Mamos tokio didelio skirtumo kalbėdamosi su berniuku ir mergaite nedaro, bet vis dėlto, labai tiksliai žiūrint, ir jos su berniukais kalba trumpesniais sakiniais, labiau komandine intonacija.
2013 m. atliktas vadinamasis Berlyno intelekto testas. Jis taip pat yra sutvarkytas Vilniaus universiteto psichologų ir vertina didesnius intelektinius gebėjimus, tačiau ten matome panašų rezultatą – lyčių skirtumai neryškūs, mergaitės nedaug lenkia vaikinus. Šis testas skirtas 12–16 metų vaikams, kai vertinamas apdorojimo greitis, atmintis, kūrybiškumas, vizualiniai ir žodiniai gebėjimai. [...]
2014 m. Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras adaptavo vaikų iki 3 metų raidos skalę, buvo vertinami tų pačių pavadinimų gebėjimai. Berniukų ir mergaičių iki 3 metų rezultatai nesiskiria, visiškai tokie patys atminties, konstravimo gebėjimo įverčiai. Mergaičių kiek aukštesni kalbinių gebėjimų ir socialinio elgesio gebėjimai, o Lietuvos berniukų – suvokimo gebėjimai. Kai palyginome su kolegų lenkų tyrimais, pamatėme, kad ir ten reikšmingų skirtumų nėra, tačiau mergaičių visi įverčiai aukštesni, išskyrus kalbinius gebėjimus. Noriu paminėti dar vieną faktą, kuris jau subendrintas su pasaulinių tyrimų duomenimis: abiejose išskirčių grupėse, t. y. vertinant ir labai gabius vaikus, ir turinčius mokymosi sunkumų, berniukų yra daugiau. Tai reiškia, kad berniukams, kalbant apie išskirtis, galioja abipusė tendencija, o mergaitės paklūsta vidutinės reikšmės gravitacijai.
R.Dukynaitė: Visi tyrimai rodo, kad dar 4 klasėje berniukų ir mergaičių atotrūkis nėra toks ryškus. Jis padidėja paauglystėje, 15-mečių grupėje. 15-mečių, nepriklausomai nuo to, kur jie mokosi, skirtumai tarp berniukų ir mergaičių mokymosi rezultatų yra tikrai labai dideli. Lietuva yra iš tų kelių šalių, kurios išsiskiria dideliu atotrūkiu tarp mergaičių ir berniukų rezultatų. Turiu hipotetinį įtarimą, kurio Lietuvos mokslininkai nėra tikrinę, bet Vakarų mokslininkai tai padarė – jie tyrė, kaip su mergaitėmis ir berniukais bendrauja tėvai.
Tėvai vyrai su savo dukromis kalba ilgesniais sakiniais, išsamiau, labiau paklausia, labiau išlaukia atsakymo. Mamos tokio didelio skirtumo kalbėdamosi su berniuku ir mergaite nedaro, bet vis dėlto, labai tiksliai žiūrint, ir jos su berniukais kalba trumpesniais sakiniais, labiau komandine intonacija. Tėvai ir žaislus perka stereotipiškai mąstydami: berniukams – mašinėlės, mergaitėms – lėlės, drabužėliai, baldeliai. Taip suponuojamas siauro naminio ūkio arealas. Taigi daroma prielaida, kad mes stigmatizuojame vaikus nuo ankstyvosios vaikystės. Tačiau negaliu kalbėti apie Lietuvą, nes dar nėra patikrinta, ar ir mūsų šeimos taip kalbasi ir elgiasi su savo vaikais.
Tėvai ir žaislus perka stereotipiškai mąstydami: berniukams – mašinėlės, mergaitėms – lėlės, drabužėliai, baldeliai. Taip suponuojamas siauro naminio ūkio arealas.
– O kaip kitoms šalims pavyksta akademiškai vienodai sėkmingai rengti ir mergaites, ir berniukus? Ką jos daro kitaip?
R.Dukynaitė: [...] Jei pasižiūrėtume, ką daro kitos šalys, pamatytume labai panašių praktikų, bet vienos praktikos vienoje šalyje suveikia, kitos – ne. Tarkim, visame pasaulyje išpopuliarinta garsioji švedų skaitymo programa, kai vakarais per nacionalinį transliuotoją žymūs žmonės skaitydavo gerus, intelektualius informacinius tekstus ir grožinę literatūrą. Programa kainavo labai daug pinigų, bet paskui švedai labai nusivylė, nes, investavus daug lėšų ir pastangų, aukšto rezultato nebuvo – iš pirmūnų švedai nusmuko į 21 poziciją. Mes, kaip ir švedai, danai, kitos šalys, irgi darėme įvairių skaitymo programų.
