Kitas labai reikšmingas veiksnys, pasiteisinęs ne vienoje šalyje, – nuoseklus darbas su šeima, su tėvais (žinoma, neatmetant mokyklos reikšmės). Kai vaikas mato, kad šeimos nariai nuolat mokosi, skaito, jį tai veikia teigiamai. Svarbios ir ugdymosi erdvės, kur vaikas gali būti mokomas mokytojo, kaip konsultanto, vedlio, vadovo, ir kur jis gali mokytis su draugu ar vienas. Lietuvoje, tarkim, nei tėvai, nei mokiniai, nei mokytojai nelabai pozityviai priėmė siūlymą, kad viduryje pamokų būtų vadinamoji laisvoji, arba vaiko, pamoka, kai jis gali eiti į biblioteką, skaityklą. Nors Olandijoje neįmanoma būtų suvokti, kad viduryje pamokų nėra darbo su savimi, refleksijos, galimybės pasirūpinti savo fiziologiniais poreikiais. Šitai Lietuvos mokyklose (išskyrus kai kurias privačias mokyklas) neprigijo, o Vakaruose tai labai populiaru ir duoda didelę pridėtinę vertę.
Kai vaikas mato, kad šeimos nariai nuolat mokosi, skaito, jį tai veikia teigiamai.
Be abejo, dar yra pagalbos sistema. Tai – pagalba mokytojui dirbant klasėje. Pas mus pagalbos specialistų yra, tik jų turėtų būti gerokai daugiau, bet Lietuvos ekonomika ir švietimo biudžetas pernelyg kuklus. Mes šiandien kalbamės tik apie pagalbą specialiųjų poreikių vaikams, bet ir specialiųjų poreikių vaikų samprata suprantama gana siaurai– kaip vaikų, turinčių kažkokių fizinių, intelektinių, sveikatos problemų. Pasaulio edukologijoje specialiųjų poreikių vaikai suprantami visiškai kitaip – iš esmės visi mes turime tam tikrų specialiųjų poreikių, o labai talentingi vaikai taip pat gali būti apleisti ir prarasti. [...] Dar vienas aspektas – tinkamos mokymo priemonės. Jei mokytojas turi vieną mėgintuvėlį ir pasikuičia ant stalo, didelės vertės nesulauksime, nes vaikas tik stebi. Juk darydamas išmoksti geriausiai.
D.Nasvytienė: Suomijoje teko lankytis ne kartą ir būti jų mokyklose. Ten nustebino visiškas abejingumas vertinimo rezultatams. Svarbiausias dalykas ten – atmosfera klasėje. Jie viską atlieka kokybiškai.
Visi puikiai žinome, kad mišri komanda generuoja daugiau idėjų, sukuriamas stereoskopinis situacijos vaizdas, sprendimai įvairesni ir tinkamesnės sąlygos iššūkiams.
R.Dukynaitė: Labai svarbi mokymąsi palaikanti kultūra. Mes labai dažnai numojame ranka ir sakome – ai, čia tokia smulkmė, neverta, mums reikia Pitagoro teoremą įrodyti... Bet iš tiesų labai svarbu mokytis ir kiekvienam vaikui daryti pažangą.
– Kai kas mano, kad Lietuvai šiuo metu stinga atskirų mokyklų mergaitėms ir berniukams, kokios veikė iki karo Lietuvoje. Kaip manote, ar tokių mokyklų reikia?
D.Nasvytienė: Pati pažįstu išeivijos lietuvių, kurie yra baigę tokias mokyklas, labai gerai jas prisimena ir mano, kad labai tinkama praktika. Bet kaip specialistė pasakyčiau, kad kiekvienas laikotarpis atranda savo atsakymus į iššūkius. XXI a. ir diskursas, ir visuomenės nuomonė tikrai kitokia. 1950 m. garsi psichologė galėjo pasakyti sakinį, jog užtenka būti mergaite, kad gautum gerą pažymį, o dabar atsakymas būtų kitoks. Pagaliau mes daug daugiau žinome apie berniukų ir mergaičių mokymąsi, žinome, kad jis savitas, kad paauglystėje mergaičių „corpus callosum“ (lyg tiltas tarp abiejų pusrutulių) yra didesnis. Tai reiškia, kad mergaitės dažniau remiasi įvairia informacija, geriau perkelia dėmesį ir paskirsto skirtingai veiklai, o berniukai linkę labiau susitelkti ties viena veikla.
Atžvalga į tokius ir dar daugybę kitų skirtumų, manau, yra visiškai suderintina ir mokantis kartu. Juolab kad mokykla bus skirtinga, o universitetas bendras. Ar ne per vėlu universitete pamatyti, kad pasaulis yra skirtingas. Kalbantis minėti specialieji poreikiai. Juk sveikieji labai daug išmoksta iš tų, kurie, tarkim, yra kitokie. Visi puikiai žinome, kad mišri komanda generuoja daugiau idėjų, sukuriamas stereoskopinis situacijos vaizdas, sprendimai įvairesni ir tinkamesnės sąlygos iššūkiams.
Švedų mokslininkų tyrimai rodo, kad berniuko ir mergaitės pora mokantis yra gerokai veiksmingesnė ir duoda geresnį rezultatą negu tada, kai dirba berniukas ir berniukas.
R.Dukynaitė: Ir šiandieniniame pasaulyje yra mokyklų atskirai berniukams ir mergaitėms. Vis dėlto, pavyzdžiui, viena geriausių Škotijos mergaičių mokyklų du kartus per savaitę vykdo renginius, pamokas kartu su berniukų mokykla, nes tai būtina. Švedų mokslininkų tyrimai rodo, kad berniuko ir mergaitės pora mokantis yra gerokai veiksmingesnė ir duoda geresnį rezultatą negu tada, kai dirba berniukas ir berniukas. Žinoma, atskirų atvejų gali būti visokių – nustatyta, kad ir berniukas gali mergaitę nustumti, ir mergaitė gali būti aktyvesnė. [...]
– Kas labiausiai motyvuotų vaikus akademinei sėkmei?
D.Nasvytienė: Vaikus, kaip ir kiekvieną iš mūsų, motyvuoja pasitikėjimas savo jėgomis, supratimas, kad mokytis yra įdomu, o ne prievarta ar geras pažymys. Svarbus ir dialogas, geras asmeninis ryšys su mokytoju.
R.Dukynaitė: Nemanau, kad vaikus į priekį veža kažkokie kiti dalykai negu mus. Kodėl mes kokybiškai stengiamės dirbti? Žinoma, svarbu išgirsti vaiko reikmes. Pavyzdžiui, mes žinome, kad mergaitės jautresnės žodinei informacijai, balso niuansams, kad jos labiau mėgsta kreipinius, kur daugiau asmenvardžių, o berniukai labiau mėgsta trumpesnius liepiamuosius sakinius su aiškia nuoroda veikti. Taigi individualias skirtybes ir savitumą reikia gerbti, bet neakcentuoti jų, nes berniukų ir mergaičių mokyklos reiškia, kad mes iškeliame skirtumą, nors jie turi ir panašumų.
