Biologijos egzamino metu moksleiviai spręs užduotis, susijusias su šiomis temomis: ląstelė – gyvybės pagrindas, organizmų požymių paveldėjimas ir genų technologijos, medžiagų apykaita ir pernaša, žmogaus sveikata, homeostazė ir organizmo valdymas, evoliucija ir ekologija.
R.Kareckienė tikina, kad biologijos egzamino programa nesikeičia jau beveik dešimtmetį, tačiau tiek mokiniams, tiek mokytojams egzaminas vis tiek kelia nerimą. Anot mokytojos, šiais metais laukiantis iššūkis – ankstesnė nei įprastai biologijos egzamino data.
„Šiais metais biologijos egzaminui buvo parinktas labai nedėkingas laikas – iškart po paskutiniojo skambučio, iki kurio dar vyksta pamokos. Šiuo laikotarpiu mokiniams sunkiau ruoštis, nes tuo pat metu dar reikia atsiskaityti kitus dalykus“, – pranešime žiniasklaidai cituojama R.Kareckaitė.
Sunkiausia dalis – praktinės užduotys
Sunkiausia egzamino dalis, anot Vilniaus „Saulės“ privačios gimnazijos biologijos mokytojos ekspertės Ingos Viltrakienės, – ta, kur prireikia patirties su laboratorijoje atliekamais eksperimentais.
„Per egzaminą mokiniai dažniausiai klysta atlikdami praktines užduotis. Taip pat nemažai jų pastangų reikalauja duomenų interpretavimo užduotys. Moksleiviams sunkiau sekasi formuluoti hipotezes ir išvadas. Kai kuriems mokiniams sunku įsiminti teorinę medžiagą, todėl visada rekomenduoju naudotis asociacijomis ir ieškoti kitų būdų informacijos įsisavinimui“, – tikina mokytoja.
„Nors egzamino programoje biotechnologijų klausimų nėra daug, tačiau tai, kad vaikai gilinasi, turi praktinių pamokų, padeda jiems geriau suvokti teorines žinias ir jas taikyti priimant sprendimus“, – I.Viltrakienei atitaria R.Kareckaitė.
I.Viltrakienės tviritnimu, biologijos egzaminą moksleiviai dažniausiai renkasi planuodami tikslingai stoti į konkrečias studijų programas.
Egzaminą renkasi pagal studijas
Viena iš šeštadienį laikančiųjų valstybinį biologijos egzaminą, Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazijos abiturientė Olivija Mašalo, šį dalyką taip pat pasirinko siedama jį su ateities planais.
„Biologijos pamokos man visada patiko, todėl rinkausi ir egzaminą. Baigusi mokyklą planuoju studijuoti kineziterapiją arba sporto mediciną, nes esu sportininkė ir tuo domiuosi. Besimokydama egzaminui įsigijau visus pasiruošimui skirtus leidinius, sprendžiau skaitmeninius testus, taip pat daug laiko skyriau individualiam darbui su korepetitore. Ji ne tik padėjo pasikartoti žinias, tačiau konsultacijų metu prašė manęs įvardyti, kaip aš galvoju, kai ieškau sprendimo, nes biologijoje svarbus ne tik galutinis atsakymas, bet ir iki jo atvedanti logika“, – teigia O.Mašalo, greta mokslų sportuojanti nacionalinėje fechtavimo rinktinėje.
Valstybinio biologijos brandos egzamino rezultatai kasmet skelbiami liepos mėnesio pradžioje. Kaip abiturientams pasiseks išlaikyti biologijos egzaminą šiemet, nepaisant nepalankios ankstyvos egzamino datos, pedagogai prognozuoti nesiima.
Laikančiųjų egzaminą mažėja
„Mūsų mokykloje labai padeda tai, kad šiam dalykui turime viena valanda daugiau – iš viso net keturias valandas per savaitę, todėl galime skirti laiko įvairioms užduotims, eksperimentams, kurie padeda geriau suvokti ir įsisavinti žinias“, – teigia LSMU gimnazijos mokytoja R.Kareckaitė.
Anot „Šviesos“ leidybos vadovės Daisvos Bartninkienės, egzaminams ruošti niekada ne vėlu – juos sėkmingai išlaikyti visada galima ir kitais metais. Kur kas svarbiau – domėtis ir mėgti dalyką, kurio mokomasi ir jausti prasmę, kad to prireiks ateityje.
„Pasirengimas biologijos egzaminui – atsakingas, kruopštus ir daug laiko reikalaujantis procesas. Mokomosios medžiagos yra gana daug, todėl moksleiviams reikia įsisavinti nemažai informacijos. Per biologijos egzaminą tikrinama mokinio gamtamokslinė kompetencija, kurią išsiugdyti gali padėti papildomos mokomosios priemonės“, – teigia ji.
Laikančiųjų valstybinį biologijos egzaminą kas metai mažėja – 2015 metais tokių buvo 7908, 2016-aisiais – 6591, 2017-aisiais – 6164 mokiniai.
