A.Pitrėnienė sako tai pabrėšianti laiške Lenkijos švietimo ministrei Joannai Kluzik-Rostkowskai, kuri savo ruožtu atsiuntė laišką Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijai.
„Ruošiame atsakymą. Ten tos pačios problemos yra keliamos – kad, jų matymu, lyg ir čia ne viskas gerai vyksta pas mus lenkų tautinės bendrijos atžvilgiu.
Mes ruošiame atsakymą – iš esmės niekas nėra pasikeitę, niekas nėra jokiuose dokumentuose pakeista, kad būtų pablogintas lenkų tautybės bendrijos vaikų ugdymas Lietuvoje. Yra taip, kaip buvo sutarimas dar 2002 metais, pasirašytas dokumentas dviejų ministrų – Lietuvos ir Lenkijos ministrų“, – spaudos konferencijoje trečiadienį teigė A.Pitrėnienė.
Anot jos, minimas 2002 metų susitarimas numatė, kai Lietuvos tautinių mažumų mokyklų moksleiviai turės laikyti tokį pat lietuvių kalbos brandos egzaminą kaip ir lietuviškų mokyklų abiturientai.
„Ten buvo sudėliota ir pereinamasis laikotarpis, ir to egzamino suvienodinimas“, – priminė ministrė.
Praėjusią savaitę vykusią dalies tautinių mažumų mokyklų protesto akciją, kai moksleiviai užuot ėję į pamokas dalyvavo mišiose, po kurios jai laišką atsiuntė J.Kluzik-Rostkowska, ministrė sakė siejanti su rinkimais.
„Aš galvoju, kad čia labai daug įtakos turi rinkimai artėjantys – ir vieni, ir kiti. Nebuvo nieko, dėl ko čia turėjo kilti šita banga, aš nerandu“, – aiškino A.Pitrėnienė.
2002 metais tarp Lietuvos ir Lenkijos švietimo ministrų buvo pasirašytas susitarimas, pagal kurį buvo numatyta ateityje suvienodinti lietuvių kalbos egzamino užduotis ir vertinimą lietuviškų ir tautinių mažumų mokyklų moksleiviams.
Suvienodintą egzaminą abiturientai laiko jau porą metų, bet tautinių mažumų moksleivių darbai vis dar vertinami atlaidžiau. Lengvatų vertinant tautinių mažumų moksleivių egzaminą turėtų nelikti iki 2020 metų.
